Lietuvoje pakankamai didelę dalį pastatų sudaro senos statybos individualūs gyvenamieji namai, kurie toli gražu nebeatitinka šiandienių estetinių ir komforto poreikių. Energiškai neefektyvių vienbučių-dvibučių namų Lietuvoje dar yra apie 50 tūkst. Todėl dažnai namo modernizavimas (renovacija/rekonstrukcija) – neišvengiama, jei norime gyventi taupiau, jaukiau. Klimato pokyčių akivaizdoje nubrėžus ES Žaliojo kurso gaires, namo rekonstrukcija pripažįstama tvaresne nei naujos statybos – mažiau kaštų išleidžiama statyboms, mažiau atliekų. Todėl ir valstybė yra pasiruošusi pagelbėti norintiems atsinaujinti savo būstą.
Poreikis rekonstruoti namą
„Dažniausiai ateina klientai, kurie nori rekonstruoti namus ne dėl statybos metų, o dėl vietos, kuriuose jie pastatyti. Kai kurie klientai paveldi namus iš tėvų ir yra prisirišę tiek prie vietos, tiek prie paties pastato. Kiti atvejai, kai nusiperka namą, kuris yra tinkamoje vietoje ir konstruktyviai geros būklės, tačiau neatitinka šių dienų kriterijų, tada reikalingas rekonstravimas, pagerinant ar pritaikant poreikiams, – sako architektė Jurgita Liubartaitė, įmonės „Devyni architektai“ partnerė. – Labai populiarus atvejis Lietuvoje, kai perkami ir rekonstruojami pastatai tose teritorijose, kuriose nauja statyba negalima. Teko girdėti, kad yra didelis procentas žmonių, kurie palaipsniui vykdo rekonstravimo darbus, pritaikydami sodo namelius gyvenimui, tačiau mūsų praktikoje tokių atvejų nėra buvę.“
Rekonstruoti individualų namą verta!
Architektė pastebi, kad esamo pastato modernizavimas turi daug privalumų. „Rekonstravimas iš esmės keičiant pastato vertę, nepaisant didelių kaštų, bendruoju požiūriu – neperteklinis vartojimas statyboje. Nugriauti, demontuoti ir išvežti medžiagas į sąvartyną labai paprasta, greita ir ganėtinai pigu. Tačiau situacija pasaulyje keičia šį požiūrį ir skatina kuo daugiau saugoti, perdirbti, naudoti iš naujo, – sako architektė. – Statyboje tai ypač aktualu, nes šis sektorius apima didelę dalį rinkos. Kuo daugiau išsaugosime ir panaudosime iš naujo, kas jau pastatyta, tuo mažiau pakenksime savo aplinkai ir sau. Tai – ne vienadienis sprendimas, o investicija į ateitį. Svarstant – rekonstruoti ar griauti ir statyti naują, manau, visada verta rinktis rekonstravimą. Kartais pačiomis sudėtingiausiomis situacijomis, kai esi priverstas derintis prie esamos padėties, pavyksta įdomiausi ir unikaliausi sprendimai, kurių niekada nedarytumei naujos statybos atveju, nes neleis žmogiškasis racionalumas.“
Egzistuoja pastato gyvavimo ciklo diagrama. Kaip sako architektas Rytis Kaminskas, „RODA architects“ partneris, jeigu pastatas nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų arba šeimos poreikių, jis gali būti nugriaunamas (7 stadija) ir statomas naujas, tačiau gali būti ir jo modernizacija, atnaujinimas, pritaikant jį šiuolaikiniams poreikiams (6 stadija).
Pastato gyvavimo ciklas. „Passivhaus“ instituto schema
Tvarūs modernizavimo rezultatai
Architektas R. Kaminskas įvardija namo modernizavimo naudą:
- Energiškai efektyvesnis namas;
- Mažesni eksploatavimo kaštai;
- Saugumas ir didesnė ramybė;
- Komfortas ir geresnė gyvenimo kokybė;
- Padidėjusi turto vertė;
- Pagerėjusi estetinė kokybė;
- Atsakingas požiūris ir žemės resursų tausojimas;
- Pavyzdys kitiems – sėkmės istorijos užkrečia ir skatina veikti kitus.
Nuo ko pradėti namo modernizavimą?
Anot J. Liubartaitės, rekonstravimo projektui užsakovai visuomet turi naujos namo kokybės lūkesčių, todėl rekonstravimas apima tiek funkcijos pertvarkymą, tiek viso pastato atnaujinimą, įskaitant inžinerines sistemas.
Specialistė pataria prieš pradedant rekonstrukcijos/renovacijos darbus pasitarti su kitais, rekonstravimo procesą praėjusiais žmonėmis ir suprasti, ar tikrai norisi tvarkyti kažką sena ir ar esate pasirengę netikėtumams bei nenumatytoms išlaidoms. Reikia būti pasiruošusiems, kad rekonstruojant gali atsirasti nauji sprendimai, kurie buvo nežinomi iki darbų pradžios.
„Rekonstravimas yra brangesnis nei nauja statyba, kai kalbame apie esminį pastato kokybės atnaujinimą. Tačiau kai rekonstravimas vyksta praplečiant pastatą nauju priestatu ar keliomis patalpomis, sprendimas gali būti labai ekonomiškas“, – pastebi architektė.
„Viimistlus ja Ehitus“ nuotr.
Kad rekonstrukcija vyktų sklandžiai ir tvariai, statytojams specialistai siūlo:
- įvertinti savo poreikius;
- ištirti pastato būklę;
- skirti laiko planavimui;
- pasitelkti patyrusius specialistus – architektus ir statybos vykdytojus;
- laikytis kompleksinio požiūrio į pastatą kaip į visumą;
- pasirinkti tinkamas priemones ir medžiagas;
- priimti geriausius galimus sprendimus.
Įvertinti pastato būklę
Kiekvienas atvejis yra skirtingas, nes senesnių pastatų atveju svarbu ne tik jų amžius. Reikia suvokti ir pastato visumą, nustatyti esminių konstrukcijų (pamatų, laikančiųjų sienų, stogo) būklę. Rengiant projektą reikia nepamiršti, kad pastato konstrukciniai sprendiniai turi būti projektuojami remiantis išsamia analize, atsižvelgiant į realiausią esamo pastato būklę. Atliekant ekspertizę nustatoma, kurias pastato dalis verta išsaugoti, kurios griauti ar renovuoti, kokie būtų racionaliausi rekonstrukcijos sprendimai.
„Rekonstrukcijos procesas architektui gali būti labai sudėtingas, nes atsiranda daug nežinomųjų, kurie aiškėja tik po konstrukcijų atidengimo bei tikslaus permatavimo. Tad pirmiausia pradedame nuo konstrukcijų tyrimų – ką galime nuveikti su esamomis konstrukcijomis, koks įdirbis joms reikalingas, kad tarnautų pagal galiojančias normas. Kitas svarbus momentas – pastato permatavimas. Šiuo metu yra daug pagalbinių priemonių esamai situacijai fiksuoti, kurios anksčiau dėl savo kainos buvo naudojamos tik kultūros paveldo objektams, o dabar tampa populiarios ir rekonstravimo metu, nes kuo tikslesnė informacija, tuo kokybiškiau galima parengti projektą“, – paaiškina J. Liubartaitė.
Pasitelkti patikimus specialistus ir projektuotojus
Architekto R. Kaminsko įsitikinimu, modernizuojant pastatus reikia įvertinti projektavimo ir planavimo svarbą: „Projektavimo stadija sudaro mažiausią išlaidų kiekį lyginant su statybų ir pastato gyvavimo ciklui svarbiais eksploatavimo kaštais, bet gali turėti jiems esminę įtaką. Per ilgą pastato gyvavimo laikotarpį didžiausias išlaidas sudaro pastato eksploatacija. Todėl tam tikru laikotarpiu verta atlikti projektinius sprendimus, kurie pasiūlytų, kaip žymiai sumažinti pastato naudojimo kaštus.“
Architekto R. Kaminsko siūlomi tvarūs rekonstrukcijos planavimo žingsniai:
1. Tyrimai: termovizija, sandarumo testas, konstrukcijų būklės vertinimas;
2. Užduotis, tikslas;
3. Planavimas, projektavimas, juridika;
4. Įgyvendinimo planas;
5. Įgyvendinimas – kokybės kontrolė;
6. Matavimas, vertinimas.
R. Kaminskas pataria pasirinkti patikimus statybų ir inžinerinės įrangos partnerius bei susiplanuoti darbus etapais, ypač, jeigu pastate yra gyvenama ir nėra galimybės vienu metu atlikti visos rekonstrukcijos. „Labai svarbus yra pats procesas ir kokybės kontrolės užtikrinimas, kad nepadarytumėte klaidų ir optimaliai įgyvendintumėte sprendimus. Atlikus darbus būtina padaryti matavimus, vertinimą – sandarumo, energinio efektyvumo testus, jeigu norima gauti sertifikatus ir APVA (Aplinkos projektų vystymo agentūros) paramą. Jeigu viskas atlikta teisingai, dažniausiai rezultatas būna akivaizdus“, – sako architektas.
Išsamiau apie namo atnaujinimą – SA.lt parengtame straipsnyje po šiai temai skirto vebinaro.
Laikytis kompleksinio požiūrio
Kodėl planuojant rekonstrukcijos darbus būtina atsižvelgti į pastatą kaip į visumą, net jei darbai atliekami dalimis? Yra situacijų, kai pastatui atskirai buvo užsakytas naujas fasadas ar stogas arba pradėti statybos darbai neatsižvelgiant į tai, kad ateityje reikės keisti inžinerines pastato sistemas. Nesant išsamaus projekto, tolesnė rekonstrukcija dažnai būna žymiai sudėtingesnė ir brangesnė. Tačiau jei yra kompleksinis sprendimas, planuojame protingiausio renovacijos proceso etapais ir judame toliau.
Išsamūs tyrimai ir projektas taip pat leidžia suprasti, kokias sistemas reikia papildyti ar keisti – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, šildymo sprendimus, elektros, ryšių ar saulės kolektorių kabelius.
„Viimistlus ja Ehitus“ nuotr.
Sukurti gerą patalpų mikroklimatą
Renovuojant seną namą, pagrindiniai tikslai paprastai yra išsaugoti gerąsias senojo namo savybes ir suteikti jam šiuolaikinio komforto. Svarbus turėtų būti ir geras patalpų mikroklimatas bei naujausius standartus atitinkantis energijos vartojimo efektyvumas. Neretai žmonės, noriai diegiantys naujus technologinius sprendimus, nepakankamai išmanydami ar siekdami sumažinti išlaidas, gali padaryti negrįžtamą žalą senam namui. Tai gali būti tarsi mirties nuosprendis pastatui – pavyzdžiui, sutrinka drėgmės pusiausvyra, atsiranda pelėsių, pablogėja ar net tampa pavojingu patalpų klimatas, greitai suyra namo konstrukcijos ir pan.
Pasirinkti tinkamas medžiagas
Renkantis ir montuojant medžiagas svarbūs įgūdžiai, esminis išsilavinimas ir statybos fizikos žinios, kad vėliau nekiltų problemų. Todėl šiame etape reikėtų ne tik surinkti pakankamai informacijos, bet ir konsultuotis su projektuotojais, statybos darbus atliekančiais specialistais. Montuojant medžiagas svarbu vadovautis gamintojo keliamais reikalavimais, kad išvengti klaidų ir užtikrinti kuo geresnes medžiagų savybes.
Namų modernizacijos sėkmės istorijos
1. Tipinis gyvenvietės pastatas, kurį paveldėjusi jauna šeima nutarė modernizuoti. Pastatą teko nuardyti iki pirmo aukšto ir naujai suformuoti antrą aukštą.
Tipinis gyvenvietės namas prieš ir po rekonstrukcijos. Atnaujinimo projekto autorius – architektas Rytis Kaminskas
2. Vytėnų mikrorajone Kaune šeima nusipirko palyginti neseniai visiškai įrengtą namą, kuriame pagyvenus pora metų paaiškėjo, kad labai didelės eksploatacinės išlaidos. Iš pradžių buvo nutarta keisti tik stogo konstrukciją, nes ties L formos stogo sandūra tekėjo vanduo. Taip pat buvo svarstoma apdailinį klinkerio mūrą apšiltinti iš išorės. Architektai paprašė nuardyti išorės apdailos dalį ir pasižiūrėti, kas slypi už plytų mūro. Paaiškėjo, kad apdailinį mūrą reikia ardyti iš pagrindų, nes už jo esanti šilumos izoliacija suklota nesilaikant elementarių rekomenduojamų šiai medžiagai montavimo principų. Skersinė gegnė, ant kurios remiasi stogas, taip pat buvo sudurta iš dviejų dviejų elementų ir taip laikui bėgant įlinko, prarado standumą. Teko nuardyti ne tik stogą, bet ir užtaisyti išorės sienose žiojėjusius plyšius. Perdarytas stogas, fasadas, įrengta nauja vėdinimo sistema žymiai pagerino pastato energinius rodiklius.
Namas Vytėnuose. Atnaujinimo projekto autorius – architektas Rytis Kaminskas
3. Savarankiška rekonstrukcija įmanoma, tik užtrunka ilgiau. Glaudžiai bendradarbiaudamas su architektu, Šiaurės Rytų Anglijoje įsikūrusio ūkio šeimininkų sūnus rekonstravo pagalbinį pastatą prie esamo gyvenamojo namo. Jo tėvai gyveno tradicinėje sodyboje ir norėjo likti toje pačioje vietoje, tačiau jiems reikėjo sprendimų, kurie padėtų prisitaikyti prie besikeičiančių garbaus amžiaus žmonių poreikių.
Siekta sukurti pastatą, kuriame būtų naudojamos „Passivhaus“ technologijos, norint sumažinti jo poveikį aplinkai. Pradinis ketinimas buvo, kad namą statytų profesionalus rangovas, tačiau šeimininkų sūnus nusprendė imtis šio vaidmens, norėdamas užbaigti projektą pagal turimą biudžetą.
Projekto autorius – architektas Danas Kerras, „MawsonKerr Architects“. Jennie Webb nuotr.
Tam prireikė net 3 metus trukusių tyrimų, siekiant nustatyti tinkamus gaminius, medžiagas ir statybos metodus, kurie leido projekto komandai užtikrinti aukščiausius standartus atitinkantį detalumo lygį ir energijos vartojimo efektyvumą. Rekonstrukcijai naudotos vietinės medžiagos, kurias galima buvo įsigyti pas šioje vietovėje įsikūrusius prekybininkus.