Nuo priešprojektinių pasiūlymų iki statybų pradžios itin svarbūs nuoseklūs paruošiamieji etapai padeda tobulinti architektūrinę idėją, labai nenukrypstant nuo pradinio sumanymo. Tvarus demonstracinis paviljonas taip pat perėjo keletą evoliucijos etapų ir išgyveno nemažai pokyčių kelyje nuo konkursui pateiktos idėjos iki detalizuoto projekto.
Tvaraus demonstracinio pastato konkursą organizavusi Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su „Vilnius Tech“ praeitų metų vasaros pradžioje suvienijo skirtingų sričių profesionalus – architektus, inžinierius, konstruktorius, gamintojus. Konkursą laimėjo projektuotojų komanda – „Vilniaus Tech“ Architektūros fakulteto studentai Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė ir Aivaras Mosteika bei patyręs architektas iš „2L ARCHITECTS“ Julius Lapinskas.
Diana Čižaitė: „Didelės ir įvairios komandos dėka paviljonas pasikeitė į gerąją pusę – tapo atviresnis, lengviau pritaikomas bendruomenės poreikiams, aiškiau atskleidžiantis jam taikomus sprendinius.“
„Nenusižengėme nei vienam iš konkurso etape nustatytų pagrindinių projektavimo principų“
Pagrindiniai demonstracinio pastato įgyvendinimo tikslai:
- pastato architektūros kokybė;
- gyvavimo ciklo ir žiedinės ekonomikos principų taikymas;
- pastato energinis naudingumas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas;
- tvarios statybinės medžiagos;
- optimalaus pastato mikroklimato palaikymas;
- CO2 neutralumas ir nulinė emisija.
„Būtent siekiant šių tikslų paviljonas yra daromas kuo atviresnis. Tai yra savotiškas eksponatas, kuris siekia skatinti ne tik studentų, bet ir platesnės visuomenės susidomėjimą tvarios architektūros principais. Pereinant prie konkrečių tvaraus demonstracinio pastato sprendinių, norėtųsi pabrėžti pagrindinius principus, kuriais vadovavomės priimdami bet kokį sprendimą“, – sako D. Čižaitė.
Prioritetą autoriai teikė statybiniams gaminiams, kurie yra sertifikuoti ir turi EPD deklaracijas – dokumentus, įrodančius gaminio poveikį aplinkai, išreikštą per CO2. Projektuojant šį paviljoną buvo parenkamos kuo mažesnį poveikį aplinkai darančios medžiagos. Didžiąją dalį sudaro mediena – nuo konstruktyvo iki fasadų apdailos, kuri ypač prisideda prie teigiamo poveikio aplinkai. Taip pat paviljonas buvo patikrintas, ar atitinka A++ energinės klasės reikalavimus, ir rezultatas buvo teigiamas. Siekiant sukurti galimybę būsimiems ir esamiems specialistams bei kitiems besidomintiems žmonėms pamatyti rinkoje esančius tvarius gaminius, modulyje numatoma įrengti apžvalgines angas, parodančias atitvarų sluoksnius, atverta inžinerinė įranga ir suteikta galimybė lankytojams užlipti į palubę bei atidžiau ją apžvelgti. Informaciją apie elementus, jų technines charakteristikas ir tiekėjus bus galima rasti virtualiame modelyje, kuriame yra rodoma ir kita projekto dokumentacija. Visa tai leis naudoti demonstracinį paviljoną kaip gyvą vadovėlį ir ekspozicinę platformą.
Atviras ir skatinantis stebėti
„Taigi galima matyti, kad paviljono kaip eksperimentinės demonstracinės vietos paskirtis nepakito detalizuojant projektą. Tačiau jo estetinis architektūrinis įvaizdis reikšmingai pasikeitė. Nuo uždaros, į save orientuotos erdvės jis tapo atviras ir skatinantis stebėti. Dėl atsiradusios didelės vitrinos pasikeitė ir fasadas – terasa buvo įtraukta į paviljono tūrį, darydama jį kompaktiškesnį ir patogesnį pervežimui. Tūrio padalijimas į keturias dalis, pritaikytas transportuoti, išliko, bet pasikeitė padalijimo kryptis, o sujungimo vietos buvo išryškintos, atveriant ir integruojant jas į fasado kompoziciją“, – patikslina D. Čižaitė.
Anot Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktoriaus Andriaus Bagdono, rengiant pastato projektą maloniai nustebino pats procesas, kurio metu mokėsi ne tik studentų komanda, bet ir patyrę verslo partneriai, kurie geriau suprato tvarumo reikšmę ir įvairių pastato komponentų sinergijos svarbą energiniam naudingumui, ekologiškumui, paliekamam CO2 pėdsakui ir, ne mažiau svarbu, estetikai. Palyginti su pradine studentų komandos vizija, projektas tapo gerokai kompleksiškesnis, įdomesnis, tvaresnis ir sumanesnis. Pastatas turėtų tapti savotiška gyvąja laboratorija, kuri realiame laike atskleidžia šios unikalios Lietuvoje mini ekosistemos gyvenimą įvairiais metų laikais ir įvairiomis sąlygomis, o įvairius parametrus (pavyzdžiui, saulės energijos gamyba, suvartojimas, mikroklimatas, apšvietimas) bus galima nuolat stebėti ir internete naudojant statinio informacinį modelį. Nedidelis pastatas (apie 20 kv. m), kuris yra modulinis ir kilnojamas, tapo projekto komandai rimtu iššūkiu, tačiau būtent tai padeda geriau atskleisti žiedinės ekonomikos principus, gamyklose pagaminamų ir vietoje surenkamų komponentų pranašumus.
„Šiuo momentu baigiame objekto detalizaciją ir ieškome tiekėjų, turinčių projekte numatytus gaminius, atitinkančius CO2 neutralumo ir žiedinės ekonomikos principus. Jau įsitikinome, kad suprojektuotas paviljonas atitinka energinių reikalavimų bei įkūnyto minimalaus CO2 kiekio kriterijų. Kadangi projektas vykdomas bendromis rėmėjų pajėgomis, laukia dar nelengva užduotis – rasti visus kriterijus atitinkančius gaminius ir sujungti juos į bendrą, darniai veikiančią sistemą taikant pažangias išmaniojo namo technologijas. Tad aktyviai dirbame, kad jau šiemet paviljonas galėtų atverti duris pirmiesiems lankytojams“, – sako D. Čižaitė.
Modulio mobilumas – platesnei edukacinei paskirčiai
„Vilniaus Tech“ senamiesčio rūmų kieme, kur numatytas paviljono pirmasis pastatymas, modulis tarnaus kaip materialus vadovėlis čia besimokantiems Architektūros fakulteto studentams. Jie galės susipažinti su keliais iš praktikoje taikomų tvarių sprendinių, pačiupinėti realias medžiagas ir savarankiškai įsivertinti įrangai reikalingą plotą. Taip pat paviljonas formuos socialinę erdvę, tinkančią tiek individualiam, tiek grupiniam darbui, nedidelių grupių pristatymams ir paskaitoms, studentų darbų ekspozicijoms. Dėl stumdomųjų vitrinų vasarą paviljonas gali atsiverti į kiemą ir tapti jo dalimi.
Demonstracinis paviljonas susideda iš keturių dalių iki 3 m pločio ir 6 m ilgio, kurios gali būti pervežtos ir surinktos naujoje vietoje. Tam, kad šis procesas būtų paprastesnis, kiekviena dalis pilnai sukomplektuojama ir vežama į vietą jau su visa įranga. Tokiu būdu lieka tik sujungti modulius tarpusavyje per minimizuotą jungčių skaičių. Taip yra taikomas ir parodomas „prefabricated“ gamybos būdas, kuris sumažina gamybos atliekų kiekį ir padidina statybos greitį.
Galimybė pervežti modulį leidžia suformuoti tokią erdvę ten, kur jos labiausiai trūksta, pasakojant apie tvarią architektūrą įvairiausiems žmonėms. Tam, kad būtų įmanoma pastatyti modulį atokesnėse vietovėse, pavyzdžiui, kaimuose arba gamtinėje erdvėje, buvo siekiama padaryti paviljoną kuo mažiau priklausomą nuo bendrų miesto tinklų.
PARTNERIO TURINYS
