Dviračiai Nyderlanduose labai populiarūs, ir šių transporto priemonių čia daugiau nei gyventojų. Nauja povandeninė dviračių stovėjimo aikštelė Amsterdame ne tik spręs parkavimo vietų stoką, bet ir kurs gerovę vandens gyvūnijai ir augalijai.
Nyderlandų miestuose dviračių stovėjimo vietų stinga, tad šalis vis stato papildomus dviračiams skirtus garažus. Vienas iš naujausių, Amsterdame, bus įrengtas po vandeniu, suteikdamas prieglobstį ne tik dviratininkams, bet ir vandens gyvūnijai.
Architektūros firmos „VenhoevenCS architecture+urbanism“ suprojektuotas garažas bus pusiau plaukiojančios konstrukcijos, skirtos apsaugoti krantinę už Amsterdamo centrinės stoties, dalis. Nuo pat įėjimo dviratininkus takas švelniai veda žemyn. Erdvus stovėjimo aikštelės vidus matyti iš gatvės: vaizdą atveria dideli stiklo paviršiai.
Kuo ši dviračių stovėjimo aikštelė naudinga smulkiajai upės gyvybei? Akytas betonas puikiai tinka prisitvirtinti vandens augalams ir midijoms, kokoso kilimėliai padeda išvalyti vandenį, o vielos tinklelio krepšiai priglaudžia žuvis. Ši erdvė taip pat sukurta taip, kad naudotų kuo mažiau energijos. Garažas gausiai apšviestas dienos šviesos ir geras matomas, be to, šalia veikia centrinė stotis. Visi šie veiksniai kuria saugumo jausmą, kuris nebūtinai lydi eilinėje požeminėje stovėjimo aikštelėje.
„VenhoevenCS“ architektai kuria statinį, kuris užmezga dizaino kalbos ir esamos aplinkos ryšį, kaip, pavyzdžiui, siejasi gretimai esančios autobusų stoties apvalaini fasadai ir tokių pat aptakių, apvalių formų čia stovinčių autobusų kabinos. „Dviračių stovėjimo aikštelė atrodo tvirta, ryški ir moderni, tačiau taip pat yra tvari, lengvai prižiūrima ir ilgainiui nepraras savo vertės. Tai reiškia, kad ji ne tik bus patraukli, bet ir išliks patraukli ateityje“, – kūrinį komentuoja architektų biuras.
Naujas dviračių garažas bus naudingas ne tik vietinei upės aplinkai ir dviratininkams, kuriems reikia vietos savo transporto priemonei pasistatyti, bet ir pėstiesiems, nes virš garažo bus įrengta viešoji erdvė, o povandeninė stovėjimo aikštelė tarsi pratęs ją. Projektas puikiai iliustruoja kaip architektūra geba derintis prie aplinkos, o ne ją keisti pagal išankstinę idėją.
Architektūra tampa vis labiau orientuota į tvarumą: buldozerio veikimo principą keičia kūryba, kuria stengiamasi ne tik nepakenkti, bet ir pagerinti esamą aplinką. Pastaruoju metu tai pastebima architektūros tendencija, kurią matome ir kitame Amsterdame įgyvendinamame projekte, kur žmonių gyvenamoji aplinka statoma ir įrengiama taip, kad būtų tinkama tarpti paukščiams bei bitėms.
