Per 2025 m. pirmąjį pusmetį šalies statybose įvyko 3 mirtini ir 19 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 2024 m. 4 darbuotojai žuvo atlikdami statybos ir remonto darbus, dar 1 darbuotojas – atliekant šiluminių tinklų priežiūrą bei remontą, o 24 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus darbe, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) statistika. Šie skaičiai liudija, kad problema nėra laikina – ji reikalauja nuoseklių sprendimų.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, vien dokumentuose įtvirtinti formalumai situacijos nepakeis.
„Jei darbuotojų saugą užtikrinti bandysime tik parašais instruktavimo žurnaluose, nelaimės nesibaigs. Reikia realių veiksmų: praktinių mokymų, aiškaus atsakomybių pasiskirstymo ir tinkamai įrengtų statybviečių. Tai skandinaviškas kelias, kurį turime įtvirtinti Lietuvoje“, – teigia D. Gedvilas.
Statybvietės – didžiausia rizikos zona
Statybų sektoriuje jau daugelį metų matoma liūdna realybė: statybose įvyksta daugiausia sunkių traumų ir reikšminga dalis – mirtinų įvykių, kurių dažnumo koeficientas statybose kelis kartus viršija šalies vidurkį, o sunkių nelaimingų atsitikimų rodikliai – daugiau nei dvigubai didesni už bendrą šalies lygį.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad priežastys nesikeičia jau daug metų.
„Pagrindinės problemos – netinkamas darbų organizavimas, prasta vidaus kontrolė, blogai paruošti darbuotojai, neadekvatus rizikos vertinimas ir elementarių taisyklių nesilaikymas.
Pavojingiausi atvejai – kritimai iš aukščio ir į gylį, incidentai su krautuvais ir mechanizmais, darbai iškasose bei krentančių daiktų smūgiai“, – komentuoja R. Zubkevičiūtė.
Tiksliniai VDI patikrinimai atskleidžia tas pačias „raudonas vėliavas“: neaptvertos pavojingos zonos, nesaugūs praėjimai, nestabilūs laikini lieptai, netinkamai organizuojami darbai kranų ar šachtų zonose. Ypač pažeidžiami – naujai įsidarbinę darbuotojai.
„Naujai priimti darbuotojai dažnai negauna pakankamai informacijos apie darbo vietoje kylančias rizikas. Jei jie nėra tinkamai supažindinami ir apmokomi, tad jiems pradėjus dirbti – nelaimės tikimybė išauga dvigubai“, – pažymi R. Zubkevičiūtė.
Nepalanki statistika inspiruoja veikti
2020–2024 m. laikotarpiu mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius statybose iš esmės nekito – svyravo nuo 4 iki 8 per metus.
Sunkių sužalojimų skaičiaus dinamika siekė 16–23 atvejus per metus. 2025 m. I pusmečio duomenys (3 mirtini ir 19 sunkių atsitikimų) rodo, kad nelaimingų atsitikimų statybose tendencijos išlieka tos pačios. Tai patvirtina, kad vien deklaratyvių priemonių nepakanka – reikia investicijų į darbų saugos kompetencijų ugdymą, kasdienės disciplinos, tvarkos aikštelėse bei atsakingų asmenų atsakomybės visoje statybų grandinėje.
VDI atstovė pabrėžia, kad dažniausiai viskas priklauso nuo kasdienių sprendimų.
„Reali pažanga prasideda ne nuo naujos tvarkos aprašo, o nuo kasdienių atsakingo asmens sprendimų, pavyzdžiui, sustabdyti pavojingą veiklą ar sutvarkyti darbo vietą. Čia kompromisų neturi būti“, – pažymi R. Zubkevičiūtė.
Skandinaviška sėkmės formulė – disciplina
Lietuva pagal nelaimių skaičių statybose lenkia daugelį Europos šalių. 2023 m. Norvegijos statybose užfiksuoti 6 mirtini įvykiai, Švedijoje – 12, Suomijoje nuo 2020 m. fiksuojamas nuoseklus nelaimių mažėjimas. Palyginti: Lietuvoje mirtinų nelaimių statybose santykis su dirbančiųjų skaičiumi yra beveik dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje.
Skandinavai jau įrodė, kad tinkamas darbuotojų apmokymas saugių darbo principų ir kryptinga disciplina mažina nelaimių skaičių. Pasak LSA prezidento, mums dviračio išradinėti nereikia – darbuotojų sauga turi tapti kasdiene praktika su paprastomis, bet griežtai taikomomis taisyklėmis.
„Skandinavų patirtis rodo labai paprastą principą: sauga yra kasdienė praktika, o ne dokumentų rinkinys. Sistemingai kartojamos darbų saugos žinios kelia darbuotojų sąmoningumą ir darbo kultūrą. Kasdieniai „toolbox talk“ prieš darbą, aiški kiekvieno teisė sustabdyti pavojingą veiklą ir tinkamai įrengtos statybvietės – tai veikia, nes atsakomybė paskirstyta visoje rangos grandinėje“, – sako D. Gedvilas.
LSA prezidentui antrina ir VDI atstovė.
„Ten, kur tvarka aikštelėje yra standartas, o ne išimtis, nelaimių natūraliai mažėja. Kasdienė disciplina ir teisė sustabdyti darbus veikia geriau nei bet kuris papildomas dokumentas“, – sako R. Zubkevičiūtė.
Kas, kada ir už ką turi atsakyti?
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galioja naujas atsakomybės modelis: jei statybvietėje dirba daugiau nei vienas rangovas, statytojas arba statinio statybos valdytojas privalo paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių ir užtikrinti, kad jo pareigos būtų vykdomos. Ši nuostata taikoma ir individualių namų statytojams, samdantiems kelis savarankiškai dirbančius meistrus.
VDI pabrėžia, kad ši pareigybė negali būti tik formalumas.
„Koordinatoriaus funkcija – ne formalumas. Jis planuoja darbų trukmę ir eiliškumą, koordinuoja darbdavių veiklą, o nustačius pažeidimus – privalo nedelsdamas sustabdyti pavojingus darbus ir informuoti atsakingus asmenis bei VDI“, – komentuoja R. Zubkevičiūtė.
D. Gedvilas priduria, kad atsakomybės pasidalijimas turi būti visiškai aiškus. „Statybvietėje turi būti aiškus vienas dalykas: kas, kada ir už ką atsako. Kuo mažiau pilkų zonų – tuo mažiau rizikos, prastovų ir netikėtumų“, – pažymi LSA prezidentas.
Lūžio taškas – nauja VDI ir LSA iniciatyva
Vietoje formalaus darbdavio instruktavimo, saugaus darbo kompetencijos turėtų būti ugdomos akredituotose mokymo organizacijose, kurių akreditacija patvirtintų pasirengimą užtikrinti kokybiškas žinias ir įgūdžius. Įgyvendindama šį tikslą, LSA kartu su VDI pradėjo mokymo organizacijų akreditavimą. Akredituotis gali ir statybos rangovai, jei atitinka LSA skelbiamus akreditavimo nuostatus.
Akredituotos organizacijos įgyja teisę apmokyti statybų sektoriaus darbuotojus ir patvirtinti jų DSS kompetencijas pagal LSA parengtas ir patvirtintas 14 mokymo bei kompetencijų vertinimo programas.
LSA prezidentas pabrėžia, kad ši sistema taps lūžio tašku darbuotojų saugos srityje.
„Šiuo metu daugelis įmonių apmoko darbuotojus tik formaliai – neretai tai tėra parašas instruktavimo žurnale. Toks kelias nesukuria realios saugos. Akredituota, praktika grįsta sistema leidžia statytojui gauti tikrą vertę – vienodus standartus, aiškų įgūdžių patikrinimą ir didesnę tikimybę, kad kiekvienas darbuotojas vakare grįš namo sveikas“, – teigia D. Gedvilas.
VDI akcentuoja, kad šalia akreditacijos būtini ir kasdieniai veiksmai.
„Pirmiausia – priešdarbiniai instruktažai kiekvieną rytą. Antra – tvarkingai įrengtos statybvietės. Trečia – kasdienė vadovų atsakomybė ir „stop work“ principo taikymas. Ketvirta – naujokų įvedimas su papildomu instruktavimu ir mentoryste. Galiausiai – matuojami rodikliai, kurie leidžia vertinti pažangą ne tik pagal nelaimes, bet ir pagal prevencinius veiksmus“, – sako R. Zubkevičiūtė.
CONRES: darbų sauga – ne pasirinkimas, o būtinybė
Generalinės rangos įmonės CONRES patirtis rodo, kad aiški tvarka aikštelėje ir planavimas duoda ilgalaikę grąžą.
„Darbų sauga mums nėra pasirinkimas – tai būtinybė ir kasdienis vadybos sprendimas. Jai užtikrinti būtinas tikslingas darbų planavimas. Dėl to darbus statybvietėse planuojame iš anksto, juos aiškiai paskirstome, pasidalijame atsakomybėmis.
Lygiagrečiai įgyvendiname konkrečias saugos priemones: investuojame į patalpų (statybviečių, administracijos, buities ir higienos) saugumą ir tvarką, darbuotojus aprūpiname apsaugos priemonėmis, reguliariai tikriname jų sveikatos būklę“, – pasakoja Lukas Laukaitis, vienas iš įmonės CONRES įkūrėjų.
Jis priduria, kad pačių darbuotojų sąmoningumas ir žinios, koks elgesys statybvietėje yra priimtinas, o koks – netoleruotinas, yra kertinis dalykas darbų saugai. Dėl to įmonė rengia saugos mokymus tiek naujai prisijungiantiems darbuotojams, tiek seniau dirbantiems.
„Svarbu pabrėžti, kad darbų sauga ir jos tobulinimas yra nuolat vykstantis procesas. Todėl mūsų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai reguliariai vykdo patikras, rizikų vertinimus ir konsultuoja darbuotojus jiems aktualiais klausimais. Darbuotojus taip pat raginame aktyviai įsitraukti į darbų saugos stiprinimą“, – akcentuoja L. Laukaitis.
Įmonės atstovas pabrėžia, kad darbuotojų saugos priemonės CONRES įgyvendinamų projektų nelėtina, nes šis klausimas yra sprendžiamas dar darbų planavimo procese.
„Darbų saugos užtikrinimas yra aktualus tiek statytojui, tiek genrangovui, nes abi pusės yra suinteresuotos sklandžia projekto eiga. Mūsų patirtis rodo, kad valdant rizikas iš anksto, mažėja nelaimių statybvietėse skaičius, o tai taupo abiejų pusių laiką ir pinigus, bei, svarbiausia, padeda apsaugoti darbuotojų sveikatą ir gyvybes. Matome ir augantį užsakovų pasitikėjimą – jie vertina, kad rizikos valdomos profesionaliai“,– teigia L. Laukaitis.
