• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Transporto sektoriuje – nuosaikus augimas

2016 rugpjūčio 11 d.
Susisiekimo ministerijos nuotr.
Susisiekimo ministerijos nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį augo transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV), didėjo transporto paslaugų eksportas bei sausumos ir jūrų transportu pervežamų krovinių skaičius. Tai leidžia prognozuoti, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet visi pagrindiniai šio sektoriaus ekonominiai rodikliai – sukuriama BPV, eksportas ir pajamos – augs apie 2–2,5 proc.

Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sausumos transportu pervežta 3,5 proc. daugiau krovinių (iš viso 54,2 mln. t), iš jų kelių transportu – 5 proc. daugiau (30,8 mln. t), geležinkelių transportu – 1,6 proc. daugiau (23,4 mln. t). Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste išaugo 5,7 proc. (iš viso 19,9 mln. t). Oro transportu gabenta 1,2 proc. mažiau krovinių (iš viso 5,4 tūkst. t).

Gerėjančius kelių transporto rodiklius lėmė Vakarų rinkose įsitvirtinusių vežėjų veiklos rezultatai ir stabilizavęsi pervežimai tarp Lietuvos ir Rusijos. Pirmąjį šių metų ketvirtį šios transporto rūšies generuojamos pajamos siekė 774,1 mln. eurų, t. y. 7,5 proc. daugiau nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, ir sudarė 44 proc. visų transporto sektoriaus pajamų.

Geležinkelių sektoriuje šiemet sumažėjo tranzitinių krovinių – kalio trąšų iš Baltarusijos ir juodųjų metalų iš Rusijos. Tačiau tai sėkmingai kompensavo naftos iš Baltarusijos, Kaliningrado tranzito (kietojo mineralinio kuro, maisto produktų), AB „Orlen Lietuva“ produkcijos ir grūdų vežimų augimas.

Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostui vieninteliam iš Baltijos šalių uostų pavyko padidinti krovą. Palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, Klaipėdoje krova šiemet išaugo 5,7 proc., tuo tarpu Rygoje, Ventspilyje ir Taline ji sumažėjo atitinkamai 11,5, 25,1 ir 11,4 proc. Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos uostų, daugiausia kraunančių tranzitinius Rusijos krovinius – anglį ir naftą, Lietuvai pranašumą suteikė uoste aptarnaujamų krovinių įvairovė. Minėtu laikotarpiu Klaipėdoje labiausiai augo naftos produktų, grūdų, konteinerių ir ro-ro krova.

Lietuvos oro uostuose šių metų sausio–birželio mėnesiais aptarnauta 1,2 proc. mažiau krovinių nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu. Vilniaus oro uoste krova augo 10,3 proc., Kauno oro uoste šis rodiklis krito 32 proc. Tačiau visuose šalies oro uostuose daugėjo keleivių – minėtu laikotarpiu šiemet aptarnauta 14,6 proc. daugiau keleivių nei pernai.

Vertinant transporto paslaugų rinkas pažymėtina, kad sparčiai auga eksportas į Europos Sąjungos šalis, stabilizuojasi eksportas į Rusiją ir Baltarusiją. Pirmąjį šių metų ketvirtį labiausiai – beveik 57 proc. – padidėjo transporto paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę, kuri yra šešta pagal svarbą Lietuvos transporto paslaugų rinka. Taip pat gerokai išaugo paslaugų eksportas į Prancūziją (47 proc.), Austriją (38 proc.) ir Daniją (37 proc.). Svarbiausia rinka iš visų ES valstybių išlieka Vokietija (augimas – 14 proc.).

Susisiekimo ministerijos inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad