Kas vyksta ar veikiau nevyksta Trakuose ir kas už ką yra atsakingas? Verslininkų siūlymai sutvarkyti apleistus objektus blokuojami, valdžios institucijos viena kitą kaltina neveiklumu ir investicijų žlugdymu. Žinomas posakis, kad kai kelios auklės – vaikas lieka be galvos, šiuo atveju geriausiai iliustruoja susidariusią padėtį.
Pateikė siūlymų sąrašą
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius neseniai pateikė raštą Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių. Savivaldybės vadovei, kuri yra ir Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės vadovė, siūlomas naujas požiūris į Trakus, kaip į ežerų miestą, kuris leistų išnaudoti turizmo bei kultūros tikslais ne tik vieną Galvės ežerą, bet ir kitus ežerus, juosiančius pusiasalį: Bernardinų (Lukos), Totoriškių, Skaisčio.
G. Abaravičius pirmiausia siūlo įdiegti šiuolaikines vandens transporto priemones, kurios leistų miesto svečiams nuosavą transportą palikti miesto prieigose ir be trukdžių alternatyviai judėti visu Trakus juosiančiu ežerynu. Žinoma, tam dar reikėtų esamus du tiltus rekonstruoti į pasukamuosius. Tokios priemonės leistų išplėtoti vandens turizmą, taip pat sudarytų galimybę įrengti autotransporto priemonių laikino sustojimo vietas miesto prieigose prie jau įrengtų, bet retai kieno nors naudojamų dviračių ir pėsčiųjų takų.
Taip pat šie sprendimai Galvės, Bernardinų (Lukos), Totoriškių ir Skaisčio ežerų pakrantėse priešais miestą sudarytų galimybę įrengti gyvybingą prieplaukų sistemą, kuri leistų turistams ir miesto svečiams teikti perkėlimo bei pažintinių vandens maršrutų paslaugas.
G. Abaravičiaus nuomone, atsisakius taškinio turistų pritraukimo tik prie Trakų salos pilies, būtų paskatinta tolygi kultūros ir turizmo paslaugų plėtra visame mieste, ne vien Karaimų gatvėje. Vietos gyventojai turėtų galimybę savo nuosavybės teise valdomose sodybose teikti naujas maitinimo, apgyvendinimo, alternatyvaus judumo paslaugas. Taip pat būtų paskatinta ir smulkiojo verslo plėtra visame Trakų senamiesčio pusiasalyje bei jo prieigose.
„Miestas realiai pradėtų funkcionuoti kaip kurortinė vietovė, kuriai LR Vyriausybės nutarimu „Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto bei kurortinės teritorijos statuso gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyti aiškūs reikalavimai. Pavyzdžiui, įrengus pasukamąjį tiltą virš Galvės ir Totoriškių ežerų santakos, tranzitinis autotransportas aplenks Trakų miesto centrą ir savaime nukreips aplinkkeliu Plomėnų gatve“, – rašoma rašte merei. Jame dar siūloma apsvarstyti koncepciją „Trakai – ežerų miestas“.
[su_quote cite=”Edita Rudelienė”]Apmaudu dėl nuplaukiančių investicijų ir gėda. Mes skelbiame, kad laukiame investuotojų, važiuojame ir į užsienį jų ieškoti, norime, kad būtų sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų, norime gauti į biudžetą daugiau pajamų. Tačiau būna, kad ir visus reikalavimus atitinkantiems projektams pasakoma „ne“.[/su_quote]
Investuotojus labiau atbaido negu traukia
Trakų rajono merė E. Rudelienė stebisi TINP iniciatyva skatinti investicijas, verslą ir turizmą. Anot jos, šiandien miestui labai trūksta įvairios infrastruktūros: apgyvendinimo, maitinimo, kitokių įstaigų. Tačiau verslininkai pamato pavyzdžius, su kuriais yra susidūrę investuoti į apleistus objektus nusprendę verslininkai, ir jų noras ką nors daryti dingsta.
„Trakai netenka daug pajamų, nes turistai čia neapsistoja. Jiems tiesiog nėra kur. Atvyksta ir po kelių valandų išvyksta į Vilnių, kur būna susiradę viešbučius. Pas mus yra pastatų, kuriuos galima rekonstruoti į viešbučius, tačiau mažai kas domisi tokia galimybe – žinoma, kad projektams gali būti sukurti įvairūs draudimai“, – apgailestavo merė.
Anot jos, dažniausiai įvairius prieštaravimus pateikia TINP direkcijos vadovas G. Abaravičius. Nesutarimų tarp savivaldybės ir TINP labiausiai išryškėjo po skandalu virtusio Trakų autobusų stoties projekto sustabdymo.
„Apmaudu dėl nuplaukiančių investicijų ir gėda. Mes skelbiame, kad laukiame investuotojų, važiuojame ir į užsienį jų ieškoti, norime, kad būtų sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų, norime gauti į biudžetą daugiau pajamų. Galiausiai – sutvarkyti apleistas teritorijas ir nuo sovietmečio stovinčius apgriuvusius statinius. Tačiau būna, kad ir visus reikalavimus atitinkantiems projektams pasakoma „ne“. Kalbos apie tai, kad į mūsų miestą investuotojams geriau nekelti kojos, labai greitai paplinta ir naudos mums tikrai neatneša“, – kalbėjo E. Rudelienė.
Apleistų teritorijų sąrašas – nemažas
Šiandien Trakuose yra ne vienas objektas, nekeliantis susižavėjimo ne tik atvykstantiems svečiams, bet ir patiems trakiškiams. Žymiausi jų – „Žalgirio“ sporto bazė, „Nendrės“ kavinė. Apleisti objektai turi savininkus, tačiau šie neturi leidimų sutvarkyti statinius, juos rekonstruoti.
„Mes nesame šeimininkai savame kieme. Be mūsų, dar yra Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir TINP direkcija. Mes galime norėti gražinti miestelį, kad jis būtų patrauklesnis turistams, galime imtis iniciatyvos sutvarkyti apleistus objektus, tačiau šios iniciatyvos gali būti greitai užgesinamos pamojuojant įvairiais draudimais, toli gražu ne visuomet teisingais“, – apgailestavo Trakų savivaldybės merė.
Ji sutinka, kad Trakai yra unikalūs, čia būtina nustatyti apribojimus ir negalima plėtoti teritorijų taip, kaip kas išmano. Tačiau dar 1993 metais patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo schema yra sena, ir ją būtina koreguoti atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes.
„Tikrai niekas neketina Trakuose statyti dangoraižių. Bet Lietuvoje per daugiau kaip dvidešimt metų daug kas pasikeitė, pakito poreikiai. Parko tvarkymo schema, pritaikyta kalbant apie sodyboms derantį užstatymą, visiškai nebetinkama svarstant visuomeninių ir verslo objektų klausimą. Buvo iniciatyvų keisti, daryti kitaip, vertinti pagal šiandienos poreikius. Tačiau iki šiol viskas tebėra kaip buvę“, – apgailestavo E. Rudelienė.
[su_quote cite=”Edita Rudelienė”]Kai apleisti objektai stovi po dvidešimt ir daugiau metų ir nieko nevyksta, negalima sakyti, kad viskas gerai.[/su_quote]
Ji sakė nesuprantanti, kodėl TINP atstovai, dalyvaudami visų investicinių projektų svarstyme ir pritardami jų įgyvendinimui, po kurio laiko persigalvoja.
„Nežinau, ar TINP direkcijai pačiai taip patogu dirbti. Kai apleisti objektai stovi po dvidešimt ir daugiau metų ir nieko nevyksta, negalima sakyti, kad viskas gerai. Visuomet su TINP direkcija palaikėme gerus santykius, svarstydami bet kokius projektus jos vadovą patį pirmą pa-kviečiame. Ir labai keista, kai pasakoma, kad ką nors mėginama įgyvendinti nuslepiant“, – sakė E. Rudelienė.
Ją stebėtis verčia kai kurie, atrodytų, visai nesuprantami prieštaravimai. Antai buvo rengtas projektas ežero krantinei sutvarkyti. Iškilo diskusija, kokia turi būti pėsčiųjų ir dviračių takų danga. Dabar dalis yra išgrįsta trinkelėmis. Buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad mamos su vežimėliais, dviratininkai ir bėgikai pasisakė už tai, kad patogesnė danga yra asfaltas. Tačiau TINP direkcija griežtai paprieštaravo kietai dangai, argumentuodama, kad tai nenatūralu, nors negalėdama paaiškinti, koks reglamentas draudžia tai daryti.
„Panašių nesutarimų ir prieštaravimų yra daugybė. Nenorima suprasti, kad bet kokie teritorijų tvarkymo darbai jau savaime nėra natūralūs, ir vaidinti, kad tai yra natūralu – beprasmiška“, – teigė merė E. Rudelienė.
Stoties projektas – teismuose
Vienas pastarųjų ir bene garsiausiai nuskambėjusių projektų, ketintų įgyvendinti Trakuose – autobusų stoties rekonstrukcijos. Dėl projekto įgyvendinimo skirtinguose teismuose nagrinėjamos dvi bylos. Tamsūs debesys, atrodo, susikaupė visai giedrame danguje.
Projektą įgyvendinti ketinęs verslininkas, bendrovės „Trastas“ vadovas Darius Nedzinskas kartu su savivaldybe dar visai neseniai pristatinėjo visuomenei, kaip atrodys naujai sutvarkyta teritorija prie įvažiavimo į Trakų senamiestį, kaip atrodys pertvarkyta autobusų stotis ir šalia pastatytas prekybos centras. Tačiau netrukus imta platinti pranešimus, kad projektas pažeidžia nustatytus reikalavimus ir negali būti įgyvendintas.
D. Nedzinskas „Statybai ir architektūrai“ priminė, kad prieš dvejus metus savivaldybės vadovai kreipėsi į šalia autobusų stoties esančių sklypų savininkus kviesdami dalyvauti rekonstruojant šį miestui svarbų objektą. Šalia yra du sklypai, kur galima pastatyti stotį su visa infrastruktūra: Vytauto g. 88 ir 90. Šiuo metu autobusų stotis įsikūrusi Vytauto g. 90, o šios gatvės 88 sklypas tuomet priklausė prekybos tinklo „Rimi“ įmonei „Hakonlita“. Pastarosios atstovai kartu su D. Nedzinsku suvienijo jėgas ir priėmė kvietimą dalyvauti stoties atnaujinimo projekte.
Verslininkai pateikė principinę užstatymo schemą. Vytauto g. 88 sklypas patenka į Senamiesčio zoną, tad jame jokių statinių nebuvo numatyta, čia planuota tik trinkelėmis grįsta transporto priemonių stovėjimo aikštelė. O sklypas Vytauto g. 90 nepatenka į Senamiesčio zoną, todėl jame buvo numatyta nauja autobusų stotis su prekybos patalpomis, pėsčiųjų pasažu.
Iš KPD gautas atsakymas, kad nėra kliūčių įgyvendinti tokius sumanymus. Tačiau planams paprieštaravo TINP direkcija, argumentuodama, kad Vytauto g. 88 sklypas yra sodybų užstatymo ir ten esą galima tik atstatyti sodybą.
„Mes ilgai derinome projektą, vykdėme visus reikalavimus. Ir kai galiausiai viskas jau buvo parengta, kai buvo suderinta šūsnis įvairių dokumentų, vieno žmogaus asmenine nuomone viskas buvo sustabdyta. Nepateikiant aiškių argumentų, nenurodant tikrųjų priežasčių. Tad susidaro įspūdis, kad Trakų plėtra labiausiai priklauso ne nuo teisės aktų, bet nuo vieno valdininko asmeninių norų ar nenorų“, – piktinosi D. Nedzinskas.
Šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos dvi bylos, kodėl negalima įgyvendinti Trakų autobusų stoties atnaujinimo projekto. Verslininkas labiausiai stebisi tuo, kad TINP direkcijos vadovas patvirtina projektus, o paskui pats juos skundžia. „Jam dėl to nė kiek neskauda, jis gi ne savo, o mūsų pinigus eikvoja“, – kalbėjo D. Nedzinskas.
Trys milijonai eurų investicijų, penkiasdešimt darbo vietų, 700 tūkst. eurų vertės autobusų stotis, kuri atitektų Trakams, sutvarkyta aplinka – tokia įvardijama projekto neįgyvendinimo kaina. Merė E. Rudelienė dėl to irgi labai apgailestavo.
„Projektiniai siūlymai vienam gali patikti, kitam – ne. Tačiau teritorija jau urbanizuota, yra stotis, kuri nugyventa ir negraži. Manau, tikrai būtų geriau, jeigu atsirastų naujas pastatas. Dabar mėginama akcentuoti, kad projektas gigantiškas, nors iš tikrųjų viskas labai kompaktiška. Jeigu stotis liks stovėti tokia, kokia yra dabar, nežinia, kokia žala bus didesnė. Ir savivaldybė, ir verslininkai elgiasi pagal teisės aktus su šiuo projektu. Teismuose dar kartą tai pasitikrinsime, bet bus gaila veltui sugaišto laiko“, – sakė merė.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 3.
