Po darbų grįžtate namo. Lauke – 17, namie – 19 laipsnių šilumos. Radiatoriai jau keletą savaičių išjungti. Atidarius langą girdisi miesto triukšmas, tad norisi jį greičiau uždaryti. Taip eina pirma, antra, trečia diena, savaitė, priprantate prie tokio naminio klimato. Bet vienas šeimos narys vis pačiaudi. „Čia ne liga, praeis“, o kitas vis šnirpščia nosį ir skundžiasi dulkėmis.

Nevėdinamos patalpos ir netinkama oro cirukuliacija – vienos pagrindinių nuolatinės prastos sveikatos būklės priežasčių. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad ilgą laiką nevėdinamos patalpos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir todėl paūmėja įvairios lėtinės ligos. Neabejotinai gali pablogėti ir paties buto „sveikata“ – pavyzdžiui, ant sienų atsirasti pelėsis.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pateikia keletą priežasčių, kodėl būtina vėdinti patalpas ir aiškina, kaip tą daryti taisyklingai.

Palengvėja alerginės ligos

Reguliariai valyti gyvenamąsias patalpas būtina tiems žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių ligų. Pavyzdžiui, bronchų ligomis sergantieji prasčiau jaučiasi patalpose, kur yra daugiau dulkių.

Nevėdinamose patalpose kaupiasi virusai, bakterijos, kurios nuolat cirkuliuoja, jų niekaip nepavyksta pašalinti. Toje pačioje erdvėje netrūksta ir įvairiausių dulkių. Todėl kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių ligos gali paūmėti, taip pat didesnė tikimybė užsikrėsti virusu. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad nevėdinamose patalpose nuolat kaupiasi sveikatai pavojingos medžiagos – nuo įvairių purškiamų cheminių produktų, pavyzdžiui, plaukų lako ar oro gaiviklio.

Nesikaupia drėgmė, pelėsis

Pelėsis – vienas didžiausių buto priešų. Juodi taškeliai pasienyje pradeda formuotis tuomet, kai namie ilgą laiką būna drėgna, nevyksta oro cirkuliacija. Pelėsis gali būti kenksmingas ne tik buto sienoms, tačiau jis išskiria ir kenksmingus junginius, kurie gali paskatinti įvairias kvėpavimo takų ar alergines ligas.

„Vėdinimas yra būtina higieninė sąlyga pašalinant anglies dioksidą ir drėgmę iš patalpų. Perteklinė drėgmė esant atitinkamai oro temperatūrai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, rasoti langams. Siekiant išvengti pelėsio, butą, kuriame neįrengta mechaninė rekuperacinė sistema, reikia vėdinti bet kuriuo metų laiku. Dažniau vėdinti reikia virtuvę, vonią, tualetą, taip pat palėpę ir patalpą, kur džiovinami skalbiniai“, – sako Robertas Grigalis, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ Projektų valdymo departamento direktorius.

Atidaryti langą kelioms akimirkoms – nepakanka

Ekspertų teigimu, norint tinkamai išvėdinti patalpas nepakaks vieną kartą per dieną langą praverti kelioms akimirkoms.

Pasak R. Grigalio, yra ir dar vienas būdas, kaip galima reguliariai vėdinti patalpas. „Aukštesnės energinės klasės butuose privaloma šilumos rekuperacija vėdinimo procese. Tada oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai. Tiesa, kai kurie naujakuriai praėjus keliems mėnesiams nusprendžia vėdinimą išjungti – neva tokiu būdu sutaupys. Tačiau naujos statybos butai yra labai sandarūs, oras cirkuliuoja dar mažiau, todėl gyventojai skundžiasi padidėjusia drėgme“, – pasakoja „Eika“ atstovas.

Specialistų teigimu, tinkamai įrengta ir sureguliuota mechaninė vėdinimo sistema padeda gerinti patalpų mikroklimatą ir užtikrina reikalingo šviežio oro kiekio tiekimą į patalpas bei jau panaudoto oro šalinimą. Tokiu būdu pašalinamas drėgmės perteklius, nepageidaujami kvapai, užtikrinama apsauga nuo pelėsio, sumažėja tikimybė, kad langai rasos. Be to, vėdinimo įrenginyje yra specialūs filtrai, kurie iš lauko tiekiamą orą išvalo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ir net žiedadulkių.

Vėdinant natūraliu būdu, t. y. atidarant langą, prarandama šiluma, o vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, kitaip tariant rekuperacija, ne tik tausoja šilumą, bet užtikrina ir gryno oro patekimą į patalpas.