Nuo 2002-ųjų, daugiau kaip per du dešimtmečius, šilumos siurbliai tapo viena populiariausių ir efektyviausių šildymo sistemų tiek gyvenamuosiuose, tiek komercinės paskirties pastatuose. Šių įrenginių populiarumą lemia ne tik ekologiškumas ir ekonomiškumas, bet ir aukštas energinis efektyvumas. Tyrimai rodo, kad sezoninis šilumos siurblių veikimo koeficientas (angl. Seasonal Performance Factor, SPF) Lietuvoje svyruoja nuo 1,8 iki 5,6: žemesni SPF rodikliai būdingi oro šaltinio šilumos siurbliams, aukštesnį efektyvumą pasiekia grunto ar vandens šaltinio šilumos siurblių sistemos. Tačiau tokius rezultatus galima pasiekti tik tinkamai eksploatuojant ir reguliariai prižiūrint šilumos siurblį, nes eksploatacijos kokybė tiesiogiai veikia sistemos efektyvumą ir atsipirkimo laiką. Apie šilumos siurblių eksploatacijos ypatumus žurnalas kalbasi su KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Roku Valančiumi.
Reguliari priežiūra – efektyvumo pagrindas
Nepriklausomai nuo šilumos siurblio tipo, reguliari ir kvalifikuota priežiūra yra esminis veiksnys, užtikrinantis ilgalaikį efektyvų šildymo sistemos darbą, aukštą šilumos siurblio efektyvumą.
„Nepakankama priežiūra – dažniausia individualių namų savininkų klaida. Doc. dr. Rokas Valančius
Gamintojai dažnai reikalauja bent kartą per metus pasikviesti specialistus ir atlikti visapusišką patikrą, tačiau dažnai šio reikalavimo nesilaikoma.
Kitokia situacija kalbant apie pramonės įmones ar biurų pastatus – juose sumontuotos kur kas galingesnės, sudėtingesnės sistemos, tad priežiūra paprastai atliekama reguliariai, ją teikia atitinkamos priežiūros įmonės, tada problemų nekyla. Visiškai kitaip yra individualiuose namuose.
Šilumos siurblio priežiūros darbai labai priklauso nuo šilumos siurblio tipo. Šilumos siurblius „oras–vanduo“ ar „oras–oras“ reikia nuodugniau prižiūrėti, nes jie turi išorinį bloką, kuriame sumontuotas ventiliatorius, ir, kaip rodo patirtis, išorinis blokas yra dažniausiai priežiūros reikalinga šilumos siurblio dalis.
Antras svarbus ir priežiūros reikalaujantis šilumos siurblio įrenginys yra kompresorius – kiekvieno šilumos siurblio širdis, suslegiantis šaltnešį, kad šilumos siurblys galėtų perduoti šilumą iš vienos terpės į kitą.
Bet koks kompresoriaus darbo sutrikimas tiesiogiai mažina sistemos efektyvumą. Tikrinama šaltnešio būklė, sistemos slėgis. Sumažėjus šaltnešio lygiui, gyventojai gali to nepastebėti, bet tai parodys padidėjusios elektros sąnaudos.
Padidėjusios elektros sąnaudos beveik visada rodo problemą. Dažnai būna, kad, pastebėję gerokai išaugusias elektros energijos sąnaudas, vartotojai pradeda ieškoti priežasties ir nustato, kad šilumos siurblio valdymo skydelyje jau kurį laiką dega gedimo indikatoriaus lemputė.
Kreipusis į techninę priežiūrą paaiškėja įspėjimą buvus aktyvų jau kelis mėnesius“, – pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Rokas Valančius.
Norint išlaikyti aukštus eksploatacinius šilumos siurblio rodiklius, taip pat būtina sistemingai stebėti:
- momentinio našumo koeficiento (angl. Coefficient of Performance, COP) pokyčius;
- sezoninio našumo koeficiento (angl. Seasonal Coefficient of Performance, SCOP) tendencijas;
- energijos suvartojimo dinamiką;
- sistemos darbo ciklų dažnumą.
Rekomenduojama įsirengti elektros ir šilumos apskaitos prietaisus arba rinktis įrenginius, kurie jau turi integruotas suvartotos elektros energijos ir pagamintos šilumos energijos apskaitos sistemas.
Eksploatuojant šilumos siurblius svarbus nuolatinis sistemos monitoringas, reguliarus valdymo parametrų koregavimas, sezoninis darbo režimų optimizavimas, energijos suvartojimo duomenų analizė.
Ką kasmet rekomenduojama patikrinti šilumos siurbliuose „oras–vanduo“
1. Išorinio bloko patikra ir valymas: pašalinti dulkes, lapus, pūkus, vabzdžius ir kitus nešvarumus nuo šilumokaičio (radiatoriaus grotelių); patikrinti, ar ventiliatorius sukasi laisvai, ar nėra pašalinių garsų, įsitikinti, kad aplink bloką nėra kliūčių oro srautui (bent 50 cm aplink).
2. Vidinės dalies patikra: patikrinti vidinius vamzdynus, ar nėra pratekėjimo, korozijos pažymių ir kt.; patikrinti jutiklius; pamatuoti šaltnešio kiekį ir darbinį slėgį; patikrinti ir išvalyti šilumnešio filtrus.
4. Vandens sistemos patikra: patikrinti slėgį šildymo sistemoje (gyvenamajame name dažnai ~1–1,5 bar); patikrinti, ar nėra oro sistemoje (išleisti orą iš radiatorių / grindinio šildymo kolektorių), patikrinti slėgį plėtimosi inde.
5. Elektrinės – automatikos – dalies patikra: patikrinti jungtis, kabelius, kontaktus (ar nėra atsilaisvinusių kontaktų nuo vibracijos, korozijos požymių ir kt.); įsitikinti, kad automatika veikia teisingai pagal nustatytus parametrus (šildymo kreivė, karšto vandens temperatūra ir kt.); atnaujinti programinę įrangą (jei gamintojas tai numato ir nėra nuotolinio atnaujinimo galimybės); patikrinti COP (našumo koeficientą), palyginti su ankstesniais metais.
Šilumos siurblių „gruntas–vanduo“ profilaktika bus panaši, tik nebus išorinio bloko priežiūros. Vietoj to reikės patikrinti slėgį išoriniame kontūre, cirkuliuojančio neužšąlančio skysčio temperatūrą.
Įprastai kasmetinė gyvenamojo namo šilumos siurblio priežiūra kainuoja 100–200 EUR. Šiuo klausimu tikrai nereikėtų taupyti – neatlikę tokios priežiūros prarasite gamintojo garantiją, kuri dažnu atveju yra 5 metai.
Užteršti filtrai mažina šilumos siurblio efektyvumą
Efektyvumui palaikyti būtina reguliari filtrų priežiūra. Aktualu prižiūrėti siurblių „oras–vanduo“ ir
„oras–oras“ filtrus bei ventiliatorius. Šilumos siurblių „oras–oras“ filtrų priežiūra yra viena paprasčiausių, bet kartu ir svarbiausių procedūrų. Kai oro filtrai užteršti, sistema turi dirbti intensyviau, ji suvartoja daugiau elektros energijos, teikia mažiau šilumos ir dirba triukšmingiau. Siurblių „oras–vanduo“ tikrinami šilumnešio filtrai.
„Labai svarbu, kokie filtrai sumontuoti. Jei šilumos siurblys įrengiamas senos statybos name, sumontavus vien tik mechaninį filtrą, be magnetinio purvo separatoriaus, problemų gali kilti dėl to, kad tokiuose namuose šilumos siurbliai dažnai veikia didesniu našumu nei ankstesnė šildymo sistema – cirkuliacijos srautas šildymo sistemoje paprastai būna didesnis, todėl šilumos siurblys pakelia visas sistemoje buvusias nuosėdas (ir iš radiatorių apačios) ir vien mechaninio filtro neužtenka“, – perspėja doc. dr. Rokas Valančius.
Per mažai dėmesio išoriniam blokui
Dr. Roko Valančiaus teigimu, individualiuose namuose per mažai dėmesio skiriama išoriniam šilumos siurblio blokui tiek rengiant projektą, nuo kurio taip pat priklauso eksploatacija, tiek eksploatuojant.
„Labai daug kas priklauso nuo šilumos siurblio kokybės, jo gamintojo, kaip jis sprendžia išorinio šilumos siurblio „oras–vanduo“ bloko atitirpinimo klausimą.
Skirtingi gamintojai šilumos siurblio išorinio bloko užšalimo problemą sprendžia skirtingai – vieni tai padarė geriau, kiti blogiau, bet, nepaisant to, modernių šilumos siurblių atitirpinimo ciklai vyksta automatizuotai.
Ypač svarbu siurblį prižiūrėti, jei jo išorinis blokas stovi viešai prieinamoje vietoje: kažkas prikišo šakų į siurblio bloką, siurblys pradėjo veikti, ventiliatorius suktis ir staiga nulūžo viena jo mentė.
Atsiranda vibracija, kuri visada baigiasi kokio nors mechanizmo gedimu ar tvirtinimo detalių atsilaisvinimu. Projektuojant išorinio bloko vietą reikia žiūrėti, kad nebūtų tikimybės ventiliatoriui įtraukti lapus ar kitus nešvarumus. Geriau, kai šilumos siurblio išorinis blokas nėra visiems prieinamas.
Daug kas priklauso ir nuo išorinio bloko apsaugos konstrukcijos. Dažnai juokaujame, kad vienas didžiausių individualių namų savininkų galvos skausmų – kur statyti išorinį bloką.
Nereikia jo statyti po miegamojo langais, arti kaimyno miegamojo langų, nes blokas kelia triukšmą, nereikia statyti prie gėlyno, nes gėlės nušals, nestatyti tokioje vietoje, kur vėjas visada prineša lapų ar kitokių nešvarumų, nes jie sugeba patekti į siurblio vidų net šilumos siurbliui nedirbant“, – pažymi dr. Rokas Valančius.
Sistemose „oras–vanduo“ išorinio bloko oro įsiurbimo grotelės turi būti reguliariai tikrinamos, pašalinami lapai, purvas, pūkai ar kiti teršalai.
Ypač svarbu tai atlikti po rudens, kai aplink gali susikaupti kritusių lapų, ir po žiemos, kai prie įrenginio gali būti susikaupę ledo ar sniego. Taip pat pasitaiko, kad išoriniai blokai pradeda rūdyti – dažniau tai pastebima pajūrio zonoje.
Valdymo sistemos gedimai
Dr. Rokas Valančius pabrėžia, kad jei reikėtų išskirti trečią dažniausią šilumos siurblių veikimo sutrikimų priežastį, tai būtų šilumos siurblių automatikos problemos ar gedimai.
Šiuolaikinės šilumos siurblių diagnostikos sistemos leidžia identifikuoti problemas dar prieš joms tampant kritinėmis. Lietuvos klimato sąlygomis, kai šildymo sezono metu temperatūros svyravimai gali būti labai ryškūs ir sukelti papildomą apkrovą, preventyvi priežiūra yra labai svarbi.
Pagrindiniai diagnostikos komponentai – sistemos temperatūras matuojantys jutikliai, šaltnešio slėgio jutikliai, kompresoriaus energijos suvartojimą stebintys srovės matuokliai bei mechaninius gedimus identifikuojantys vibracijos jutikliai.
„Paradoksas, bet kartais šilumos siurblį sustabdo pati diagnostikos sistema ir jis pradeda dirbti rezerviniu režimu, nes kuo daugiau įvairiausios elektronikos yra šilumos siurblyje, tuo daugiau šansų, kad kas nors suges.
Siurblį prižiūrintys darbuotojai greitai ištaiso tokią klaidą, bet ne visada aišku, kodėl problema kyla. Gedimus sukelia ir elektros tinklo svyravimai, viršįtampiai ar elektros tiekimo sutrikimai, dėl to sustreikuoja šilumos siurblio automatika ar net sugenda pagrindinė valdymo plokštė.
Šiais laikais elektros tiekimo sutrikimai individualių namų kvartaluose gana dažni, nes remontuojamos pastotės, kažkas įsirengia saulės elektrinę ir didina galią, o tokiais atvejais visada atjungiama elektra. Elektros tiekimui atsinaujinus, visi namų įrenginiai paprastai veikia kaip ir anksčiau, o štai šilumos siurblio veikimas sutrinka“, – sako dr. Rokas Valančius.
Kai kurie valdymo sistemos sutrikimai gali būti pašalinti atnaujinus šilumos siurblio programinę įrangą, analizuojant klaidų kodus, keičiant netinkamai veikiančius jutiklius.
Valdymo elektronikos ir daviklių kalibravimas užtikrina, kad sistema dirbtų optimaliomis sąlygomis. Temperatūros davikliai, slėgio ir kiti jutikliai laikui bėgant gali prarasti tikslumą.
Netikslūs jų rodmenys gali lemti netinkamą sistemos veikimą, padidėjusias energijos sąnaudas ir netgi trumpinti įrangos naudojimo laiką. Reguliarus valdymo sistemos patikrinimas ir kalibravimas turėtų būti atliekamas kvalifikuotų technikų kasmet.
Kompresoriaus resursas didelis, jei dirba normaliu režimu
„Dažnai problemų kelia kompresoriai, ypač jei laiku neatliekama jų techninė priežiūra. Kad ir kaip mums nepatiktų, kompresorius dėvisi, pasitaiko, kad po kelių šilumos siurblio eksploatavimo metų elektros sąnaudos šiek tiek padidėja, šilumos siurblys pradeda garsiau dirbti.
Paprastai gamintojai deklaruoja, kad šilumos siurblio kompresorius turi veikti ne mažiau kaip 10 metų, tačiau reikia įvertinti, kad tokį laiką jis veiks standartiniu režimu – aptarnaus grindinio šildymo, į kurį tiekiamas 30–35 °C vanduo, sistemą, ruoš karštą vandenį. Tačiau jei šilumos siurbliu šildysime radiatorius, kuriems reikia aukštų temperatūrų, kompresorius dirbs kur kas intensyviau, sykiu intensyviau dėvėsis.
Todėl jau renkantis šilumos siurblį reikia įvertinti, kokiai šildymo sistemai jis ruoš vandenį, kokios bus temperatūros.
Naujos statybos A+, A++ klasės namuose standartinis šilumos siurblys „oras–vanduo“ dirbs be problemų.
Sunkiau parinkti šilumos siurblį senos statybos namui, kurio patalpos šildomos radiatoriais, be to, aukštų temperatūrų šilumos siurbliai yra apie 50 proc. brangesni už standartinius. Intensyviau kompresorius dirbs, o kartu ir dėvėsis žemose temperatūrose, nes šilumos siurblio „oras–vanduo“ veikimo koeficientas krinta.
Gamintojai dažnai pateikia tokią šilumos siurblio efektyvumo koeficiento skaitinę išraišką, kokia jiems parankiausia. Reklamose galime matyti, kad koeficientas yra 4 art net 5, bet nutylima, kad toks jis pasiekiamas, kai lauko temperatūra yra +(2–7) °C.
Renkantis šilumos siurblį, geriausia paprašyti, kad tiekėjai atsiųstų sertifikatą ar technines charakteristikas, rodančias, koks šilumos siurblio naudingojo veikimo koeficientas bus lauke –10 ar –15 °C temperatūroje.
Dalis pardavėjų šios informacijos net nepateiks, o jei ir pateiks, tai pasirodys, kad –10 °C temperatūroje šilumos siurblio efektyvumo koeficientas bus tik 2, o gal ir mažesnis.
Techniniu požiūriu, jei koeficientas mažesnis nei 2, nereikia šilumos siurblio kankinti, geriau trumpam įjungti papildomus elektrinius šildytuvus, tada šilumos siurblio veikimo laikas gerokai prailgės.
Šilumos siurbliai gali veikti ir kai temperatūra nukris iki –25 °C, ką dažnai deklaruoja gamintojai, tačiau tokiomis sąlygomis šilumos siurblio koeficientas bus apie 1,5–2, kompresorius dirbs ekstremaliu režimu, todėl naudojimo laikas bus gerokai trumpesnis.
Ne veltui kai kurių gamintojų automatinio valdymo sistemose numatyta, kad elektriniai pašildymo tenai įsijungtų jau –10 °C temperatūroje.
Jų nejungiant, trumpuoju laikotarpiu galima sutaupyti, bet įvertinant ilgąjį laikotarpį taupoma nebus, nes susidėvėjusį kompresorių teks keisti gerokai anksčiau“, – sako KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Rokas Valančius.
Šaltnešio būklė, šilumokaičio valymas
Svarbi problema – šaltnešio nuotėkiai. Jų išvengiama prevenciškai tikrinant jungtis, juos parodo krintantis sistemos slėgis.
Šią problemą reikia spręsti kuo operatyviau – nustatyti nuotėkio vietą ir ją remontuoti. „Kalbant apie šaltnešio nuotėkius pasakytina, kad nuo anksčiau naudoto R410 šaltnešio, kuris vis dar „darbuojasi“ senesniuose šilumos siurbliuose, pereita prie mažesnį poveikį aplinkai turinčio R32 šaltnešio, kuris bus naudojamas iki 2030 m., tačiau naujausia tendencija – propano šaltnešis R290 (pramonėje naudojami ir CO2 ir amoniako šaltnešiai, bet tai jau visai kitas lygmuo).
Tačiau propanas yra degus, todėl praktiškai visi propaniniai šilumos siurbliai yra monoblokai, montuojami išorėje, nes ES reikalavimai neleidžia tokio degaus šaltnešio įrengti pastato viduje.
Propano efektyvumas yra didesnis, jis puikiai tinka aukštatemperatūriams šilumos siurbliams, įrenginys su tokiu šaltnešiu efektyviau veikia žemose temperatūrose.
Propano šaltnešio lygio prižiūrėti praktiškai nereikia, nes jis cirkuliuoja mažesnėje trasoje, tik išoriniame bloke. Prižiūrėti reikia R32 ar senesnės kartos šaltnešių lygį“, – paaiškina dr. Rokas Valančius.
Svarbi procedūra – šilumokaičių valymas, kurią turėtų atlikti kvalifikuoti specialistai. Laikui bėgant šilumokaitį gali užsiteršti daugiau druskų turintis kietas vanduo, korozijos produktai. Užterštas šilumokaitis blogiau perduoda šilumą, tad sumažėja bendras sistemos efektyvumas ir padidėja energijos sąnaudos.
Priklausomai nuo vandens kokybės ir eksploatacijos intensyvumo, šilumokaičius rekomenduojama valyti kas 2–3 metus, bet šis laikotarpis labai priklauso nuo sistemos. Dažnai tai gali pranešti pati šilumos siurblio automatika, indikuodama srauto klaidą.
Geoterminių sistemų gruntinis kontūras taip pat reikalauja dėmesio. Nors pats gruntinis kolektorius yra santykinai patikima sistema, reikia tikrinti jame cirkuliuojančio skysčio tūrį ir koncentraciją. Taip pat būtina tikrinti cirkuliacinio siurblio veikimą ir slėgį sistemoje, nes bet kokie slėgio svyravimai gali signalizuoti apie nuotėkius ar kitokias problemas.
Efektyvumo optimizavimas ir našumo didinimas
Optimalus šilumos siurblio našumas pasiekiamas ne tik reguliaria priežiūra, bet ir sumaniu sistemos valdymu bei atitinkamų techninių sprendimų įgyvendinimu. Dažnai kalbama, kad išmanieji šiuolaikinių šilumos siurblių valdymo sprendimai gali automatiškai optimizuoti šilumos siurblių darbą pagal orų prognozes, elektros energijos kainas „Nord Pool“ biržoje ir kitus parametrus.
Oro temperatūros prognozavimo funkcija leidžia sistemai iš anksto koreguoti šildymo intensyvumą, taip išvengiant energijos švaistymo. Pavyzdžiui, jei numatomas oro atšilimas, sistema gali iš anksto sumažinti šildymo galią.
Modernios sistemos gali būti integruotos į bendras pastato valdymo sistemas ir derinamos su kitais inžineriniais sprendimais, tokiais kaip vėdinimo sistema, saulės elektrinė ar saulės kolektorių sistema.
„Nors dažnai reklamuojama, kad šilumos siurblių valdymą gali koreguoti dirbtinis intelektas, bet neteko matyti tokio šilumos siurblio, kurio dirbtinis intelektas veiktų gerai. Kol kas dirbtinio intelekto integracija dar tik vystosi, dažnai kyla suderinamumo problemų.
Paimkime kad ir saulės elektrinės, energijos kaupiklio, šilumos siurblio integraciją. Kažkuris gamintojas gamina saulės elektrinės inverterį, puikiai komunikuojantį su to paties gamintojo energijos kaupikliu; sistemoje yra „Nord Pool“ integracija, bet inverteris, įvertinęs biržos kainas, negali visapusiškai valdyti šilumos siurblio. Nuodugnesnė automatizacija vis dar yra pradinio lygmens.
Kalbama ir apie tai, kad individualiuose namuose šilumos siurblys pats gali veikti išmaniai – mažinti šildymą, kai elektros kaina biržoje yra didžiausia, intensyviau šildyti, kai ji mažiausia.
Viskas būtų gerai, jei tokiame name būtų akumuliacinė vandens talpykla, tada šilumos siurblys šildytų talpyklos vandenį, kai biržoje elektros kaina mažiausia, o akumuliacinė talpykla šilumą pastatui šildyti atiduotų, kai elektros kaina aukščiausia (tuo metu šilumos siurblys neveikia, nevartoja elektros energijos).
Tačiau tokios talpyklos yra palyginti didelės, priklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio ir poreikių gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litrų talpos, šiuolaikiniuose individualiuose namuose net nerasi vietos, kur ją įrengti.
O jei tokios talpyklos nėra, kentės namų komfortas, nes paprastai biržos kainos šokteli aukštyn rytais ir vakarais, todėl kai visi namie, namas nešildomas, o kai darbe – šildomas.
Tačiau jei namas sandarus, šiltas, inertiškas, vartotojas net nepajaus, kad šilumos siurblys neveikė dvi valandas“, – sako KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Rokas Valančius.
Akumuliacinė talpykla suteikia sistemai lankstumo, gali padidinti bendrą šilumos siurblio efektyvumą, nes leidžia šilumos siurbliui dirbti ilgesniais, stabiliais ciklais, kas yra efektyviau nei dažni įsijungimai ir išsijungimai, tačiau tai nemažo naudingo patalpų ploto reikalaujanti papildoma investicija.
Šilumos siurblio pasirinkimas pagal pastato paskirtį
Šilumos siurblio pasirinkimas turi didelę įtaką jo eksploatacijai. Pradžia – kruopšti pastato energijos poreikių analizė ir jo paskirties įvertinimas. Skirtingi pastatai turi skirtingus šildymo ir karšto vandens ruošimo poreikius, taip pat skirtingą šilumos siurblių eksploatacijos režimą.
Gyvenamieji namai ir butai dažniausiai turi santykinai stabilius, nedaug svyruojančius šildymo poreikius. Daugiabučiams gyvenamiesiems namams vis populiaresni tampa centralizuoti šilumos siurblių sprendimai.
Komercinių pastatų (biurų, prekybos centrų ar viešbučių) šildymo poreikiai dažnai yra didesni, o svarbiausia – šie poreikiai gali labai skirtis priklausomai nuo dienos laiko, savaitės dienos ar metų laiko.
Tokiems pastatams dažnai parenkamos modulinės (kaskadinės) šilumos siurblių sistemos, galinčios lanksčiai prisitaikyti prie kintamos apkrovos.
Pramoniniai pastatai ir sandėliai turi savo unikalių poreikių. Vienais atvejais jų technologiniams procesams reikia šildymo, kitais atvejais – šaldymo. Pramoniniuose pastatuose gali būti įrengiami didelės galios šilumos siurbliai, integruoti į bendrą energijos valdymo sistemą, neretai pramoniniai šilumos siurbliai naudoja technologinių procesų metu išsiskiriančią šilumą.
Viešiesiems pastatams (mokykloms, darželiams, sveikatos priežiūros įstaigoms ar sporto salėms) keliami griežti komforto ir higienos reikalavimai.
Šilumos siurblio galios parinkimas – vienas svarbiausių sprendimų, turėsiančių ilgalaikių pasekmių sistemos efektyvumui ir ekonomiškumui.
Per mažos galios šilumos siurblys nepatenkins pastato šildymo poreikių šalčiausiu metų laiku, ilgą laiką dirbs intensyviausiu režimu, o tai reiškia, kad jo kompresorius dėvėsis gerokai smarkiau.
Per didelės galios įrenginys dirbs neefektyviai, o dėl dažnų įsijungimų ir išsijungimų taip pat dėvėsis sparčiau. Tad šilumos siurblio eksploatacija priklauso ne tik nuo tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kaip bus pasirinktas šis kiekvienam pastatui labai svarbus įrenginys.
