VSTT vadovė apie tokio objekto galimybę pasisako nedviprasmiškai. „Kuršių nerija – išskirtinė teritorija ir Lietuvai, ir pasauliui. Kokią Kuršių neriją sukūrė gamta arba Dievas? Kaip pusiasalį be jungties su žemynu. Kas suteikė teisę žmogui nuspręsti, kad dabar imame ir statome tiltą? Taip mes keičiame šios teritorijos struktūrą, jos savitumą iš esmės“, – dėstė R. Baškytė.

Anot VSTT vadovės, Lietuva dar prieš 40 metų įsipareigojo didinti patekimą į Kuršių neriją vandeniu ir mažinti sausuma, tačiau tam užtikrinti esą nebuvo padaryta beveik nieko. R. Baškytė taip pat pabrėžė, kad ir dėl tilto sprendimai kadaise buvo priimti labai aiškiai – tokia galimybė nenumatyta nei Lietuvos, nei Klaipėdos apskrities, nei miesto bendrajame plane.

Buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius VSTT direktorei replikavo gerai pamenąs, kokiomis priemonėmis tai buvo pasiekta – anot politiko, tuometė miesto valdžia buvo priversta atsisakyti idėjos bent nubrėžti tilto liniją, kad galėtų pasitvirtinti bendrąjį planą. R. Taraškevičius neabejoja, kad intensyvėjant uosto veikai, didėjant transporto srautams kurti papildomą jungtį su nerija būtina. Klaipėdos miesto tarybos nario nuomone, Smiltynės perkėla irgi turėtų išlikti, tačiau galbūt galėtų dirbti kitu režimu.

Ragina ieškoti alternatyvų

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser pastebėjo, kad kalbant apie žmonių gyvenimo kokybės gerinimą pirmiausia tilto reikėtų Rusnei – esą čia vietos gyventojai susiduria su daug didesnėmis problemomis. A. Feser neabejoja, kad atsiradus naujai jungčiai į neriją jos gyvenimas smarkiai pasikeistų ir ne į gera.

„Netektume ir vardo, ir prestižo, ir galiausiai – finansų, jeigu būtų taip, kaip Kaliningrado pusėje. Kaži ką po keleto metų sakys neringiškiai, kurie dabar nori tilto, kai pas mus vargu ar važiuos tie turistai, kuriuos dabar taip branginame. Nes kuo toliau, tuo labiau žmonės ieškos atokesnių, ramesnių vietų“, – kalbėjo KNNP vadovė.

Smiltynės perkėlos direktorius Darius Butvydas teigė, kad šiandien įmonė atlieka visas tas funkcijas, kurios minėtos diskutuojant apie tilto būtinybę. Vadovo teigimu, per pastaruosius metus nepriklausomai nuo oro sąlygų Naujoji perkėla dirbo be trikdžių, nebūta ir jokių incidentų dėl saugumo. Praėjusiais metais buvo perkelta daugiau kaip 615 tūkst. transporto priemonių į abi puses. D. Butvydas pripažino, kad pervežamų automobilių skaičius didėja, tačiau pagrindinis srautas – apie 80 proc. – skaičiuojamas vasaros metu.

„Esminis klausimas – ar perkėla trukdys uosto veiklai. Jei bus labai daug laivų, gal ir trukdys, bet jei vienas du papildomi – gal ir nėra problemos“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Pradėta ne nuo to galo

Anot D. Butvydo, sausį vykusiame darbo grupės posėdyje buvo išsakyta įvairių alternatyvų, apie kurias irgi reikėtų kalbėti. „Jei perkėla trukdo uosto veiklai ir sudaro transporto grūsčių, o šiandien tai yra du trys savaitgaliai per metus, gal reikėtų ne tilto, o trečiosios perkėlos, kuri kainuotų gerokai mažiau. Vasaros metu į ją būtų galima nukreipti didįjį transporto srautą“, – apie sprendimo būdus kalbėjo Smiltynės perkėlos direktorius D. Butvydas.

Įmonės vadovas garsiai įvardijo ir ankstesniame darbo grupės posėdyje nuskambėjusius skaičius, kiek galėtų atsieiti tokio objekto kaip tiltas atsiradimas. Priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos, kitų technologinių dalykų, be privažiavimo kelių ir infrastruktūros, tilto statyba kainuotų nuo 170 iki 230 mln. litų.

Repliką, kad šiuo metu valstybei tenka kompensuoti Neringos gyventojų kėlimą keltais, D. Butvydas atrėmė argumentu, jog ir mokamu keliu važiuojantys neringiškiai irgi turės tokias kompensacijas. Įmonės vadovo teigimu, Smiltynės perkėla ne tik siekia užtikrinti esamą susisiekimą, bet ir ieško naujų krypčių. Šią vasarą nauju laivu bus pradėti reisai į Nidą, sustojant Juodkrantėje, anot D. Butvydo, neatsisakoma ir vandens autobusų idėjos.

Visuotinė apklausa, kurioje klaipėdiečių teiraujamasi, ar jie pritartų tilto į Kuršių neriją statyboms ir siūlymui uždaryti Naująją perkėlą tokiam objektui atsiradus, vyks iki balandžio 25 dienos. Apskritojo stalo diskusijos metu miesto tarybos narė Lilija Petraitienė pareiškė, kad tokie klausimai yra niekiniai: „Pradedame ne nuo to galo. Prieš paskelbiant apklausą reikia gyventojus supažindinti, kokie yra šios idėjos privalumai ir trūkumai. Ką žmonės gali pasakyti neturėdami tokios informacijos?“

UNESCO – ne baubas

Moderatorius, bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas-urbanistas M. Pakalnis teigė, kad diskusijoje siekta išgirsti kuo įvairesnių nuomonių ir sudaryti tokias sąlygas, kad dalyviai nebijotų pareikšti savo nuomonę.

„Pačiam man atrodo, kad per mažai žinau, jog galėčiau pateikti vienareikšmį atsakymą. Čia svarbu daugelis niuansų – ir Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdis, funkcija, potencialas, ir ekonominiai dalykai. Turime pasverti, kiek tai kainuos ir kokią duos naudą, reikia modeliuoti skirtingus scenarijus. Nepriimu to, kad mums ką nors uždraus UNESCO, mes patys turime apsispręsti, ką toliau daryti. Tačiau išleisti pinigus tam, kad jie būtų išleisti – prastas sprendimas. Geriau juos panaudoti kitoms reikmėms, ta pati Klaipėda yra smarkiai apšiurusi, prastos jos viešosios erdvės“, – kalbėjo pašnekovas.

M. Pakalnio pastebėjimu, klausti miestiečių, ar reikia tilto, ir sykiu – ar uždaryti keltus, kvepia populizmu: „Galima suprasti, kad jei bus tiltas, uždarys keltus. Atsisakyti keltų jokiu būdu negalima, tai būtų didžiulė klaida – tai vienas miesto patrauklumo dalykų. Man atrodo, kad šiandien mes neišnaudojame ir tų galimybių, kurios yra.“

Tunelis – nerealu

Jungties su Kuršių nerija galimybė pietinėje miesto dalyje buvo numatyta dar rengiant bendrąjį miesto planą, kuris patvirtintas 2007 metais. Ir šiandien beveik neabejojama, kad tai yra tinkamiausia vieta tokiam objektui. Nuo Jakų žiedo transportas būtų nukreiptas pietiniu aplinkkeliu iki Kairių gatvės, nuo kurios ir driektųsi tiltas. Specialistų teigimu, diskutuoti apie tilto alternatyvą – povandeninį tunelį – nebeverta, nes Kuršių mariose jau įrengtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo vamzdynas. Diskusijoje nuskambėjusius svarstymus dėl tilto į Kuršių neriją turėtų išgryninti išsami studija.