Tikimasi bent trigubos elektromobilių parko plėtros: elektros infrastruktūra tam pasirengusi

Lina Svaldenienė 2022 balandžio 11 d.
elektromobilių įkrovimo stotelėsTik SA
S.Žiūros nuotr.

Europos investicijų bankas patvirtino, kad šiais metais iš ES Modernizavimo fondo Lietuvą pasieks 85 mln. iš 180 mln. eurų. Investicijos bus skirtos elektromobilių skatinimui, švaresnių technologijų ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimui, pastatų modernizavimui bei žaliojo vandenilio gamybos pajėgumams plėtoti.

Visos šios priemonės, taip pat ir elektromobilių parko Lietuvoje plėtra, vienaip ar kitaip mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Elektromobilių skatinimui fiziniams ir juridiniams asmenims iki 2026 m. numatoma skirti 50 mln. eurų. Tikimasi, kad investavus šias lėšas Lietuvoje papildomai bus įsigyta daugiau kaip 14 tūkst. elektromobilių, skelbia Aplinkos ministerija.

„Smagu, jog atsirado ilgalaikė elektromobilių skatinimo strategija. Tikėtina, kad poreikis paramai bus didesnis nei planuojama skirti, – sako  Andrius Šeršniovas,  „Ignitis ON“ produktų vystymo vadovas. – Šiandien Lietuvoje registruoti 5,4 tūkst. elektromobilių. Jie be sunkumų gali būti įkrauti tiek namuose, tiek ir viešose stotelėse. Jeigu bus užregistruoti papildomi 14 tūkst. elektromobilių, didelio skirtumo elektros infrastruktūra nepajus.“

kranas

Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!

Elektromobilių pardavimai auga

Nauja Europos automobilių pramonės statistika rodo, kad 2021 m. elektromobilių pardavimai augo, tačiau benzininės ir hibridinės transporto priemonės vis dar sudaro didžiąją dalį naujų lengvųjų automobilių ES. Netgi laipsniškai elektrifikuojant ES automobilių parką, automobiliai, varomi skystuoju kuru, įskaitant įkraunamus hibridus (PHEV), hibridines elektrines transporto priemones (HEV) ir transporto priemones su vidaus degimo varikliais (ICE), dar ilgai bus Europos keliuose.

Europos automobilių gamintojų asociacijos 2021 m. duomenimis, transporto priemonės, varomos skystu kuru, pernai sudarė beveik 70% naujų automobilių, įskaitant benzininius (40%), HEV (19,6%) ir PHEV (8,9%). 2021 m. 9,1 % naujų automobilių sudarė vien akumuliatoriniai elektriniai (BEV) automobiliai – šis skaičius šiemet tikrai augs dėl ES politikos paskatų ir infrastruktūros pokyčių. 

Europos Sąjungai skatinant elektromobilių pardavimą, o šalių vyriausybėms taikant įvairias paskatas, tokias kaip elektromobilių pirkimo subsidijos ir mokesčių mažinimas, palengvintas judėjimas didmiesčiuose ir pan., elektromobilių pardavimai auga. Nepaisant to, prie elektromobilių pereinama pakankamai lėtai. Kodėl taip yra? Ekspertai teigia, kad pasaulis nėra pasirengęs staigiam elektromobilių parko augimui dėl nepakankamos infrastruktūros.

Conteh

Oficialus įkrovimo stotelių žemėlapis jau pakeliui 

Elektromobilių naudotojams trūksta patogių ir galingų įkrovimo stotelių, ir tai yra viena pagrindinių lėtos automobilių parko kaitos priežasčių. Kita –  rūpestis dėl  elektros energijos tinklo galimybių tiekti energijos pakankamai ir be trikdžių. A. Šeršniovas tikina, kad Lietuvai pastaroji problema nėra aktuali:

„Esame atlikę skaičiavimus, jog jeigu Lietuvoje visus lengvuosius automobilius (~1,6 mln.) pakeistume į elektromobilius, mūsų infrastruktūra susitvarkytų su šiuo iššūkiu. Žinoma, elektros tinklo operatorius turės skirti tam dėmesio, atlikti investicijas į tinklo atnaujinimą tam tikruose taškuose, reikės didinti galią, tiesti naujus kabelius, tačiau iš principo Lietuvos elektros infrastruktūra su transporto transformacijos iššūkiu susitvarkytų gana nesunkiai.“

Vartotojų lūkesčių tyrimai rodo, kad naujos kartos elektromobilio vairuotojas nori greito įkrovimo: dabar tik 1 iš 9 įkrovimo taškų visoje Europoje tai užtikrina. Likusieji aštuoni krauna automobilį visą amžinybę. 

Įkrovimo apibrėžimas priklauso nuo technologijos ir įkrovimo galios. Kuo didesnė galia, tuo greičiau įkraunamas elektromobilis. Elektromobilių stotelės yra dviejų tipų, lėtos ir greitos. Lėtų stotelių galia įprastai yra iki 22 kW . Greito įkrovimo stotelės prasideda nuo 50 kW. Bendrai galima būtų stoteles klasifikuoti taip:

  • 3,7 – 22 kW AC – lėto įkrovimo stotelė
  • 50 – 149 kW DC – greito įkrovimo stotelė
  • 150 – 500 kW DC – itin greito įkrovimo stotelė

Pasak „Ignitis ON“ atstovo, elektromobilių infrastruktūros plėtrai Lietuva yra palanki šalis, nes turime gerai išvystytą elektros tinklą. „Šiandien įrengti net ir itin didelės galios stoteles yra pakankamai paprasta. Mūsų situacija tikrai geresnė , nei, tarkime, danų ar norvegų. Tačiau, įrengiant įkrovimo stoteles, viskas labai priklauso nuo konkrečios lokacijos. Pvz. jeigu iki įkrovimo stotelės reikia atvesti elektros kabelį, kuris yra už 5 kilometrų, tai gali kainuoti kelis kartus daugiau, nei įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Taip pat yra vietų, kur nepakanka laisvos galios, reikia vykdyti elektros pastočių rekonstrukcijas, o tai irgi kainuoja daug, – atkreipia dėmesį  „Ignitis ON“ produktų vystymo vadovas. – Apibendrinant galima būtų teigti, jog elektros infrastruktūra Lietuvoje yra palanki vystyti elektromobilių įkrovimo stoteles.

Elektrinio automobilio krovimas unsplash

Naujoms įkrovimo stotelėms keliami ne tik greičio, bet ir taupumo, išmanumo ir patogumo vartotojui kriterijai, svarbi ir stotelių išvaizda bei patikima ir stabili prieiga prie interneto. Prieiga prie interneto reikalinga viešųjų stotelių operatoriams, kad galėtų patogiai stotelę valdyti, atnaujinti programinę įrangą, saugiai surinkti mokesčius.  

Kalbant apie elektromobilių įkrovimo stotelių apskaitą Lietuvoje, už viešųjų elektromobilių centrinį registrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiuo metu ji baigia stotelių registro informacinės sistemos diegimą, kurioje bus registruotos visos viešo įkrovimo stotelės Lietuvoje. Iki metų galo joje matysime realų viešųjų įkrovimo stotelių žemėlapį ir jų skaičių.

Apie Modernizavimo fondą 

Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma iki 2030 m. laikotarpiu gali siekti daugiau kaip 700 mln. eurų. ES Modernizavimo fondą, kaip ir nacionalinę Klimato kaitos programą, sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos. Be Lietuvos šio fondo lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija. Kvietimus pasinaudoti fondo parama 2022 m. antrame pusmetyje skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Komentarai