Plečiantis didmiesčiams, daugėja gyventojų miestų centruose bei senamiesčiuose. Senamiesčiuose seni pastatai rekonstruojami, atnaujinami, keičiama patalpų paskirtis, įrengiamos palėpės. Atnaujinant ar perplanuojant tiek senamiesčio, tiek kitus ankstesnės statybos pastatus dažnai tenka keisti ir pagrindines jų konstrukcijas. Labiau nei kitos susidėvi medinės perdangos. Anksčiau statant namus jos nebūdavo impregnuojamos, todėl konstrukcijos liko neapsaugotos nuo drėgmės, puvimo, grybelių ir pan.

Šiandien tokias susidėvėjusias perdangas rekomenduojama kuo skubiau pakeisti. Tačiau nusprendus tai padaryti, susiduriama su daugybe iš pirmo žvilgsnio neišsprendžiamų uždavinių ‒ juk įprastas gelžbetonines perdangas sunku pritaikyti rekonstruojant senus pastatus, o perdengti angas monolitiniu gelžbetoniu – sudėtinga, brangu ir užima daug laiko. Naujos medinės perdangos taip pat turi minusų ‒ dažnai deformuojasi, nėra stabilios, vaikštant juntama vibracija, lingavimas, galiausiai – brangiai kainuoja. Visuomet kyla problemų transportuojant medžiagas pro žemas senamiesčio pastatų arkas, siauras gatveles. Tad reikia gerai pasukti galvas kaip apsieiti be keliamosios technikos, kuriai įvažiuoti į siaurą kiemą kone neįmanoma.

Pažangi TERIVA perdangos technologija remonto darbus supaprastina ir palengvina. Šias perdangas, nenaudojant kranų, galima nesunkiai sumontuoti rankomis net po uždengtu stogu. Nesunkius perdangos elementus į rekonstruojamą pastatą galima įnešti pro langus ar duris, o medžiagoms pristatyti nereikia didžiagabaričių sunkiojo autotransporto priemonių.

TERIVA perdangą sudaro gelžbetoninės sijos, blokeliai ir statybos aikštelėje pilamas betonas. Užbetonavus, gaunama tankiabriaunė monolitinė perdanga. Jos privalumai: patogus, paprastas ir greitas montavimas, mažas svoris. Ši perdanga turi geras termoizoliacinias savybes, todėl tikslinga ją dėti virš nešildomo rūsio. Taip pat ji gerai izoliuoja garsą, yra lengva ir tvirta. Vaikštant ant jos nejaučiame vibracijos ar lingavimo.

Dažnai senamiesčiuose įrengiamos negyvenamos palėpės. Norint pakeisti perdangą, kyla problemų dėl kaimynų – sunku keisti perdangą, kai apačioje gyvenamos patalpos. Tokiu atveju, nėra galimybės paremti perdangą iš apačios, įrengti klojinius sunkiai monolitinei perdangai – neįmanoma. Tačiau, lengvą TERIVA LIGHT perdangą galima pakabinti iš viršaus, prie stogo gegnių arba laikinai įrengti medines ar metalines sijas.

TERIVA LIGHT perdanga yra dvigubai (apie 200 kg/m²) lengvesnė nei įprastos gelžbetoninės perdangos. Todėl pvz.: Skuodo vaikų globos namuose keičiant keturias tarpaukštines perdangas po 400 m2 perdangos, TERIVA LIGHT perdanga visam pastatui buvo apie 320 tonų lengvesnė nei monolitinės perdangos. Šis didelis skirtumas ir lėmė projektuotojų sprendimą pasirinkti šias perdangas, kurios neapkrauna seno pastato pamatų bei sienų. Tvirtumu TERIVA LIGHT niekuo nenusileidžia monolitinei, garso ir termo izoliacija – geresnė. Visos keturios perdangos (1600 m²) į objektą buvo pristatytos tik keturiais sunkvežimiais, todėl maksimaliai sumažintos transportavimo išlaidos.

TERIVA perdangos dėl savo universalumo ir daugelio pranašumų buvo naudotos statant ar rekonstruojant tokius objektus kaip Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras, gyvenamųjų namų kvartalas „Venecija“, prekybos centras „Ermitažas“, Vidaus reikalų ministerija, Antavilių pensionatas, Alytaus kareivinės, kaimo turizmo sodybos Vilniaus, Kauno, Utenos, Zarasų ir Klaipėdos apskrityse. Taip pat šios perdangos lengvai pritaikomos rekonstruojant buvusius gamyklų pastatus – seni gamybiniai pastatai virsta išskirtiniais gyvenamais apartamentais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, loftais.

Dauguma senesnės statybos pastatų savininkų ima suvokti: nusidėvėjusio namo atnaujinimas ‒ neišvengiamas. Jis kainuoja. Tad ar ne geriau, prieš suplanuojant darbus, pasirinkti visais atžvilgiais racionalų sprendimą?

 RĖMĖJO TURINYS