Vis dažniau, esant galimybei, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek ir patys gyventojai įrengia terasas ant stogo plokštumų ir tokiu būdu mėgaujasi papildomu plotu poilsiui ir pramogoms. Tačiau terasoms dėvintis iškyla ir klausimas, kas vis dėlto turi prisiimti terasos remonto kaštus, kadangi, viena vertus, ja galbūt džiaugiasi tik keletas gyventojų, bet kita vertus, galbūt tai stogo dalis ir apsaugo namą, o kartu ir jame esančius butus, nuo aplinkos poveikio.
Viename populiariame nekilnojamojo turto skelbimų portalo paieškoje įvedus „terasa ant stogo“ randama beveik 200 skelbimų apie parduodamus butus su tokio tipo terasa. Variacijų daug: „viršutinio aukšto gyventojai galės mėgautis nuosavomis terasomis ant stogo“, „yra galimybė įsirengti dar vieną terasą ant Jūsų buto stogo“, „ant stogo įrengta 100 kv. m. lauko terasa, skirta visiems namo gyventojams“ ir panašiai, rašoma advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ pranešime spaudai.
Jeigu dar prieš gerą dešimtmetį kildavo ginčai dėl to, kas turėtų mokėti už stogo remontą – visų butų ir kitų patalpų savininkai, ar tik viršutinio buto gyventojai, tai šiandien jau visi įsisąmoninę, jog stogas reikalingas ne tik viršutinių butų gyventojams ir už jo remontą privalo mokėti visų butų ir kitų patalpų gyventojai proporcingai jiems priklausančio turto plotui. Tačiau kaip sąnaudos dengiamos tokiu atveju, kai ant stogo yra įrengta terasa, vis dar nebuvo iki galo aišku ir vis dažniau pasitaiko ginčytinų situacijų.
Vienas tokio pobūdžio ginčas prieš keletą dienų buvo išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT). Civilinėje byloje buvo keliamas klausimas dėl to, ar už ant stogo esančios terasos remonto darbus turi mokėti visi konkretaus daugiabučio namo gyventojai, nors terasa turi galimybę naudotis tik dviejų viršutiniame aukšte esančių butų gyventojai. Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad LAT išnagrinėjęs šią bylą suformulavo labai svarbią ir aktualią teisės aiškinimo taisyklę, kuri neabejotinai pasitarnaus sprendžiant analogiškus teisinius ginčus.
Teismas išskyrė du galimus scenarijus – pirma, ant stogo įrengta terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir antra, ant stogo įrengtos terasos konstrukcijos nėra namo stogo dalis pagal namo projektą. Vadinasi, pagrindinis kriterijus, kuriuo būtent sprendžiant kaštų, reikalingų ant stogo esančios terasos remonto darbams, matuojamas išlaidų paskirstymo metodas yra tai, ar terasa yra suprojektuota kaip namo stogo dalis.
Pirmuoju atveju, tai yra, kai stogo terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, laikoma, kad terasa taip pat yra visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (lygiai kaip pats stogas, namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo sanitarinė-techninė ir kitokia įranga). Todėl tokiu atveju visiškai nesvarbu, kad stogo terasa turi galimybę naudotis tik keleto ar vieno buto gyventojai, visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.
Antruoju atveju, tai yra, kai ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė sako, kad itin išpopuliarėjus plokščiojo stogo panaudojimui ant jo įrengiant stogo terasą bei kadangi terasos egzistavimas tam tikrais atvejais gali būti susijęs su nemenkomis išlaidomis jos remontui, visiems, planuojantiems įsigyti butus ar kitas patalpas, vertėtų paanalizuoti situaciją. Visų pirma, ar ant daugiabučio, kuriame yra butas ar kitos patalpos, stogo yra terasa, antra, ar terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, ir trečia, ar visų, o galbūt tik keleto ar vieno buto gyventojai turi galimybę naudotis stogo terasa. Asmenims, jau įgijusiems butus ar kitas patalpas daugiabučiame name, ant kurio stogo įrengta terasa, terasos remonto atveju analogiškai patartina įsivertinti, ar stogo terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir jeigu ne, – ar konkretaus buto ar kitų patalpų gyventojai turi galimybę terasa naudotis.
