Šiuolaikiniai biurai – daugiau nei darbo erdvė, tai vieta, kur gimsta idėjos, siekiama kūrybiškų sprendimų. Interjero architektams tenka užduotis ne tik sukurti darbo zonas veikti komandai, bet tokią erdvę, kuri kviestų bendradarbiauti ir leistų dirbti lanksčiai, keičiant ją pagal poreikius ar nuotaiką. Vis dažniau architektai sulaukia prašymų kurti „gyvą“ biurą, kurį lengva transformuoti. Apie vieną tokių pavyzdžių pasakoja studijos „AIAI architects“ architektai Aistė ir Žygimantas Gudeliai. „Statyba ir architektūra“ redakcijai jie sutiko pristatyti „Vilniaus vartuose“ 18 aukšte įkurtą biurą „Tarp debesų“.
Ergonomikos, adaptyvaus dizaino bei estetikos balansas
Šiame biure organiškai dera biofilinio dizaino elementai ir išmaniosios technologijos. Nė vienas elementas nesiima dominuoti. Dėl to sukuriama sklandi ir neįtempta erdvė, kurioje atiduodama duoklė darbuotojų emocinei gerovei. „Projektuodami šį biurą, technologijas traktavome kaip nematomą, bet esminę darbo kultūros dalį. Išmaniosios valdymo, monitoringo ir rezervacinės sistemos leidžia erdvei prisitaikyti prie realaus jos naudojimo – tiek dienos šviesos pokyčių, tiek žmonių srautų ir pan. Tokie sprendimai ne tik padeda optimizuoti sąnaudas, bet ir kuria komfortą, kuris tiesiogiai veikia darbuotojų produktyvumą bei biurą administruojančio ir prižiūrinčio personalo darbą“, – sako „AIAI“ architektė Aistė Gudelienė.
Biuro interjeras kurtas pasitelkiant adaptyvaus dizaino principus ir suvokiant individualius darbuotojų poreikius. „Šiuolaikinių biurų darbuotojai dirba įvairiai: sėdėdami, stovėdami, gulėdami ar net supdamiesi. Pagal poreikį ir specifiką renkasi darbą grupėmis, individualiai ar nuotoliniu būdu. Todėl mūsų sprendimai orientuoti į lankstumą – biuras pritaikytas prie skirtingų darbo stilių“, – pabrėžia architektas Ž. Gudelis.
Jis priduria, kad adaptyvus dizainas leidžia biurui atliepti besikeičiančius kolektyvo poreikius – galima laisvai daryti pertvarkas nesukeliant chaoso. Tai kyla iš atidos „emocinei ergonomikai“: „Kai darbuotojas jaučiasi erdvėje laisvas, jam lengviau generuoti idėjas, bendrauti ar susikaupti. Sujungus ergonomiką ir adaptyvų dizainą su estetika pasiekiamas balansas ir erdvės gyvumas.“
Donato Žvirblio nuotr.
Visapusio žalumo siekis
Paklausti, kaip keičiasi klientų formuojami poreikiai dėl biurų interjerų, architektai sako matantys ryškų pasikeitimą. „Prieš kelerius metus svarbiausias klausimas buvo „kiek darbo vietų telpa“, o dabar dažniau girdime – „ką žmonės jaus šioje erdvėje“. Galbūt tai biuro efektyvumo sampratos kaita – iš „kiek“ į „kaip“, – sako A. Gudelienė ir priduria, kad klientai vis labiau vertina darbo aplinkos kokybę, tvarumą ir ilgalaikį pritaikymą. „Šiandien norima ne statiško biuro, bet gyvos struktūros – tokios, kuri palaiko bendrystę, kūrybą ir poilsį vienu metu. Visi biurai susiduria su darbuotojų „susigrąžinimo iš namų“ problema, tad stengiamės kurti „kviečiančius sugrįžti“ interjerus“, – patirtimi dalijasi specialistė.
Donato Žvirblio nuotr.
Studijos akiratyje – klientai, kuriems vis labiau rūpi visapusis žalumas ir gerovė. „Matome augantį domėjimąsi oro kokybe biure, anglies dvideginio lygiu, triukšmo kontrole ir panašiai – visa tai tampa nebe papildoma galimybe, o būtinybe. Biuras šiandien yra nebe darbo mašina, o savotiška ekosistema, kurioje formuojasi komandos bei įmonės vertybinis identitetas“, – mano A. Gudelienė.
Vis daugiau organizacijų siekia žalumo, tvarumo idėjų ne šiaip šūkiais, bet savo veiksmais: prisideda prie miestų žalinimo įgyvendinimo, dalį laiko atvyksta į darbą dviračiais arba viešuoju transportu, dažniau pietums valgo augalingesnį maistą ir pan.
Viena tokią viziją papildančių idėjų – žalesnis biuras. Visgi architektai pabrėžia, kad populiarėjantis biofilinis dizainas – ne augalų kaip dekoracijų gausa, bet darnaus santykio su gamta kūrimas, perteiktas interjero sprendimais. „Konkrečiai šiame projekte žaluma veikia kaip struktūrinė dalis – ne dekoracija. Pasirinkome mobilias žaliąsias sistemas: augalų sieneles, pakabinamas kompozicijas ir balduose integruojamus segmentus, kurie kartu veikia ir kaip akustiniai barjerai, ir kaip zonavimo priemonės ar privatumą kuriantys elementai“, – idėjas atskleidžia studijos „AIAI“ architektai Aistė ir Žygimantas Gudeliai.
Donato Žvirblio nuotr.
Technologiškai pažangūs sprendimai
„Vilniaus vartuose“ įsikūrusiame žaliame ir išmaniame biure pasirinkta JUNG produkcija. Architektai Žygimantas ir Aistė Gudeliai šio gamintojo produktus pasirinko tiek dėl stiliaus, tiek dėl plačių integravimo galimybių, taip pat dėl ilgaamžiškumo ir itin aukštos kokybės, atitinkančios aukščiausius šiuolaikinės architektūros standartus.
„JUNG produkcija – tai technologiškai pažangūs sprendimai, kurie išlaiko formos švarumą ir medžiagiškumo kokybę, papildo architektūrinę kalbą. Pasirinkome JUNG ne tik dėl jų dizaino estetikos, bet ir dėl sistemos integracijos galimybių. Be to, svarbu tai, kad JUNG produktai neužgožia interjero – jie įsilieja į erdvę kaip vientisas elementas“, – pabrėžia studijos „AIAI“ architektai.
Donato Žvirblio nuotraukos
