Sprendimas, ar Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“, paaiškės vėliau.  

Apeliacinis teismas, ketvirtadienį turėjęs paskelbti sprendimą, nutarė bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Kitas posėdis byloje numatytas kovo 29 dieną, pranešė teismas. 

„Teisėjų kolegija (…) daro išvadą, kad byloje yra prieštaringų duomenų, dėl kurių nėra galimybės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenų gausą ir viešąjį interesą, tikslinga šalims suteikti teisę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus dėl bylos duomenų prieštaringumo“, – rašoma teismo pranešime. 

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai ir Apeliaciniam teismui apskundė jai nepalankią Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą nutartį, kuria teismas pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą. 

Apygardos teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo nutarti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių ir todėl koncesija yra neteisėta.  

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad jei teismo sprendimas bus palankus savivaldybei, Vyriausybė nepakeis ankstesnio sprendimo ir dalyvaus projekte. Pasak jo, privatus partneris yra pasiruošęs realizuoti projektą. 

Pasak miesto mero, jeigu teismo sprendimas bus nepalankus savivaldybei, bus ieškoma „kitų kelių“.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis Seimo komitete ketvirtadienį sakė, kad vien stadiono statyba kainuotų 39 mln. eurų, jis galėtų būti pastatytas 2024 metais. 

R. Šimašiaus teigimu, būtų galima atsisakyti komplekse numatyto Sporto muziejaus, kuris buvo planuotas, numatant projekto finansavimą ir iš Europos Sąjungos lėšų.    

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su „Axis industries“ bei „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar pernai kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. 

Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.