Kėdainiuose krematoriumą valdanti bendrovė „K2 LT“ neslepia – jo pajėgumai dar neišnaudojami. Ir vis dėlto bendrovė kuria planus pastatydinti krematoriumą ir Vilniuje, kad paslaugos pasiekiamumas būtų dar geresnis. O taip pat, ko gero, ir dėl to, kad verslui kojos nepakištų dar vienos kremavimo paslaugą norinčios siūlyti įmonės įsigalėjimas. Akivaizdu – kol kas dviejų krematoriumų Vilniui nereikia.

Bendrovės „K2 LT“ savininkai krematoriumo statybas planuoja Liepynės kapinėse, greta IKEA prekybos centro, Vilniuje. Pasirinkta vieta atokiau nuo miesto centro, taigi, tikėtina, diskusijos su vietos bendruomene nebus tokios sudėtingos kaip jų konkurentų, kurių planai statyti krematoriumą Olandų gatvėje įstrigo: jie susidūrė ir su gyventojų, ir su sostinės valdžios pasipriešinimu.

Sostinės savivaldybei priėmus sprendimą neleisti krematoriumo statybos Olandų gatvėje, kur daug dešimtmečių yra laidojimo namai, verslo atstovai ėmėsi žygių, kad šis sprendimas būtų pripažintas neteisėtu. Vilniaus apygardos administracinis teismas rugpjūčio 1 dienos posėdyje pradėjo nagrinėti uždarųjų akcinių bendrovių „Laidotuvių rūmai“ ir Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ bei savivaldybės tarybos ginčą dėl krematoriumo įrengimo Olandų g. 22, Vilniuje.

Įmonės „Laidotuvių rūmai“ ir Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vasario mėnesį priimtą sprendimą nepritarti krematoriumo įrengimui Olandų gatvėje, Vilniuje. Pasak pareiškėjų, savivaldybė be jokio teisėto pagrindo įvertinusi krematoriumo įrengimo galimybę bendrovių valdomame žemės sklype, pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymą, bet ir Konstituciją.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba teismui paaiškino, kad sprendimus nepritarti miesto centre esančiose patalpose įrengti krematoriumą ji priėmė išnagrinėjusi visus teisinius argumentus, atsižvelgusi į bendruomenės nuomonę dėl planuojamos ūkinės veiklos, išanalizavusi kitus įrodymus ir duomenis, neperžengdama jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų.

Atsakovės teigimu, krematoriumo įrengimas būtent toje vietoje nėra numatytas Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane, tai neatitiktų ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, teritorijų planavimo dokumentų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama apsvarstyti galimybę krematoriumą įrengti ne regioninio parko draustinyje, o nagrinėti kitas galimybes tinkamai vietai parinkti.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, ji atsižvelgė ir į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės raštą, kuriame nurodoma, kad laidojimo rūmų pastatas yra istorinėje kapinių teritorijos dalyje ir kultūros vertybės – žydų senųjų kapinių kaimynystėje, todėl bet koks ūkinės veiklos vykdymas darytų poveikį kapinių, kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertei.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2016 metų vasario 19–22 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis respondentų krematoriumo statybai pritaria miesto pakraščiuose, nutolusiuose nuo gyvenamųjų rajonų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą šioje administracinėje byloje numato skelbti rugpjūčio 5 dieną.

Taip pat skaitykite: Krematoriumas griauna mitus