Pastaruoju metu nekyla abejonių, kad higienos patalpa yra svarbi pastato dalis, – jų, esančių individualiuose namuose ar visuomeninėse patalpose, liežuvis neapsiverstų pavadinti sanitarinių mazgu ar išviete. Kuo toliau, tuo labiau jie tampa visaverte patalpa, primenančia kambarį.

Pagrindinė WC funkcija – suteikti žmogui galimybę pasirūpinti higiena, tačiau visuomeniniuose pastatuose, kur bendra erdve tenka dalytis su nepažįstamaisiais, estetika ir santechnikos gaminių kokybė tampa ypač svarbi.

Architektas Gintautas Vieversys pripažįsta – teiginys, kad teatras prasideda nuo drabužinės, o visuomeninis pastatas – nuo WC, jam visiškai nekelia abejonių. „Man interjeras prasideda nuo sanitarinio mazgo. Atėjęs į naują pastatą ir norėdamas įvertinti interjero įrengimo bei apdailos kokybę, pirmiausia aplankau tualetą. Džiaugiuosi atradęs ką nors inovatyvaus. Man visuomet labai įdomu, ypač kitose šalyse, pasižiūrėti, kaip ši higienos patalpa atspindi pagrindinę pastato idėją, visumą ir kontekstą“, – komentavo architektas.

Architektas Ramūnas Beinortas įsitikinęs, kad ne tik tualetas turi atspindėti pastato kokybę. Juk kai tualetas auksinis ar viskas jame blizga, o likusios patalpos atrodo gerokai skurdžiau, toks skirtumas akivaizdžiai liudija apie sprendimo neprofesionalumą. „WC – pastato lygiavertis elementas“, – tvirtina architektas. Taigi, pašnekovo žodžiais, viskas pastate turi būti darnu. Tai priklauso nuo pastato klasės, reprezentacijos lygio, o dažnai ir nuo paskirties bei užsakovo norų ar galimybių.

„Kitą kartą tualetai tampa viso miesto tapatybės bruožu“, – pažymi architektų biuro „Aketuri architektai“ architektas Lukas Rekevičius. Pavyzdžiui, Amsterdame vis dar yra lauko pisuarų tiesiog gatvėse. Daugeliui žmonių su jais Amsterdamas ir asocijuojasi.

„Kita asociacija: „Ar matei, kokie klubai Berlyne? Ten tualetuose – permatomi veidrodžiai, žuvų galvos vietoj pisuarų, groja simfoninis orkestras! Kitaip tariant, tualetas tampa ne tik įstaigos, bet ir beveik miesto veidu! Net – šalies. Dažnai pirmas reikalas išlipus iš lėktuvo svečioje šalyje yra nubėgti į tualetą. Tik šie dažniausiai būna neįdomūs. Nebent tai Japonija, tada klozetas pasiūlo daugybę elektroninių funkcijų, kai kuriuos mygtukus net baisu spausti. O atsistojus nuo tokio įrenginio jis pats save plauna. Žinutės keliautojui kelios: tu esi nešvarus, po tavęs reikia nuplauti; mes labai rūpinamės švara; viską darome su elektronika. Išėjus iš tokio tualeto Japonijoje visose kitose sferose klausimų kyla jau mažiau“, – sakė architektas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.