Taupyti energiją skatins įstatymiškai

2016 lapkričio 4 d.
Kastyčio Mačiūno nuotr.
Kastyčio Mačiūno nuotr.

Energetikos ministerijos parengtus Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymus patvirtino ir Seimas. Priimtuose teisės aktuose numatytos priemonės, užtikrinsiančios, kad Lietuva iki 2020-ųjų pasiektų Europos Sąjungos (ES) keliamus tikslus.

Seimo priimti teisės aktai įgyvendins ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurias Lietuva įsipareigojo perkelti į nacionalinę teisę. Numatytos priemonės padės sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos, sumuojant kiekvienų metų sutaupymus. Maždaug tiek energijos per metus suvartojama Lietuvos elektros sektoriuje. „Kuo efektyviau vartojame energiją, tuo labiau stipriname Lietuvos energetinį saugumą, nes, mažėjant energijos poreikiui, silpnėja šalies priklausomybė nuo energijos importo. Be to, sutaupyta energija reiškia ir sutaupytas vartotojų lėšas bei mažesnį poveikį aplinkai“, – pažymi energetikos ministras Rokas Masiulis.

Viena svarbiausių sąlygų – energijos taupymo priemonės neturėtų didinti energijos kainų galutiniams vartotojams.

Kone pagrindinė priemonė – pastatų renovacija. Skaičiuojama, kad daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų modernizavimas leis sumažinti jų šilumines sąnaudas bent 30 procentų ir sutaupyti apie 3,1 TWh energijos.

Kita didelė priemonių grupė – tai susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis „Litgrid“, „Amber Grid“ bei „Energijos skirstymo operatorius“. Šios bendrovės turės diegti priemones, skatinsiančias energijos vartojimo efektyvumą galutiniams vartotojams, ypač pramonei bei kitoms sritims, kuriose suvartojama daug energijos.

Didžiosios įmonės bus įpareigotos kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditus. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tokiems auditams atlikti ir juose nurodytoms priemonėms diegti yra numatyta parama.

Trečia priemonių grupė – galutinių energijos vartotojų informavimas ir švietimas apie efektyvų energijos vartojimą. Į ją patenka susitarimai su daugiau kaip 1000 vartotojų turinčiais energijos tiekėjais, kad šie teiktų savo klientams informaciją apie priemones efektyviau vartoti energiją.

Energijos tiekėjai taip pat turės užtikrinti, kad galutiniai vartotojai nemokamai galėtų susipažinti su duomenimis apie savo energijos suvartojimą bei gautų sąskaitas už elektrą, šilumą, karštą vandenį ir gamtines dujas.

Dar vienas įrankis vartotojų elgsenai keisti – naujuose pastatuose turės būti įrengiami individualūs šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai. O atliekant pastato kapitalinį remontą, tokie prietaisai turės būti diegiami tik esant daugumos daugiabučio savininkų pritarimui.

Taip pat siūloma suteikti prioritetą didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos persiuntimui ir skirstymui bei minėtu būdu veikiančių įrenginių statybai.

Minėtoje ES direktyvoje leidžiama sumažinti privalomos sutaupyti galutinės energijos kiekį, jei šalyje degalams taikomi akcizai ir mokesčiai viršija ES nustatytus minimalius mokesčius. Dėl šios priežasties bus laikoma, kad Lietuva sutaupė dar apie 2,7 TWh galutinės energijos.

Komentarai