Pirmojo Lietuvoje vienbučio namo, nusipelniusio Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikato, projektuotojai ir savininkai pagerbti iškilminga ceremonija ir pripažinimą liudijančia lentele ant sienos. Pagal lietuviškus standartus šis namas Vilniuje namas atitinka A+ energinio naudingumo klasę.
Pasyvusis namas pagal Vokietijos Pasyvaus namo instituto standartą – toks, kurio kasmetės gyvenamosios erdvės šildymo sąnaudos yra 15 kWh/m² ir mažesnės. Šiuo atveju namo šildomas plotas yra 167 kv. m, šilumą tiekia ir karštą vandenį ruošia oras–vanduo tipo šilumos siurblys, o per metus šio pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos neviršys 320,00 Eur.
Namą projektavęs architektas Rimvydas Adomaitis sako, kad pasyviojo namo kūrimas reikalauja specifinių žinių, pastangų ir kantrybės: „Daug apšiltinimo, langai su trijų stiklų paketu, rekuperatorius vėdinimui ir šilumos siurblys šildymui – tai dar ne viskas. Pasyvusis namas – tai daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai suderintų elementų visuma, kuri pasiekiama modeliuojant ir nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą, bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui“, – aiškino projektuotojas.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA), rengiančios sertifikuotus pasyviųjų namo planuotojus bei vystytojus, direktorius Aidas Vaičiulis teigė, kad susidomėjimas kompetencijų įgijimu auga: „Dar nėra buvę tokios energiškai efektyvios statybos ekspertų paklausos, kaip dabar. Be to, statybų užsakovai prieš sudarydami sutartis vis dažniau ima reikalauti įrodymų, patvirtinančių specialistų kompetenciją“.
Norint pasiekti pasyviojo namo rodiklius, projekte buvo keliama nemažai reikalavimų pastato apšiltinimui, sandarumo užtikrinimui, šilumos tiltelių eliminavimui, langams bei pastato vėdinimo ir šildymo sistemoms. Pasak architekto R. Adomaičio, pasyviojo namo kūrimas daug kuo skiriasi nuo įprasto namo: „Nesvarbu koks būtų namas mažas ar didelis, yra sukuriamas jo skaitmeninis modelis, kuriame suvedama pati įvairiausia informacija: nuo miškelio, esančio už 100 m medžių tipo ir aukščio, visų namo konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių iki namo lango stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio „psi“ reikšmės. Taip jau projektinių pasiūlymų stadijoje sužinome, kiek kainuos namo šildymas per metus. Tai labai vertinga informacija, leidžianti statytojui suprasti, kas jo laukia pastačius namą. Toliau yra suformuojamos statybos pirminės sąmatos, vyksta modeliavimas ir geriausio sprendimo paieška. Pavyzdžiui: panaikinę vitriną šiaurinėje pusėje, sužinome, kiek mažiau reikės išleisti pinigų šildymui ir t.t. Vėliau projektas tikrinamas Pasyvaus namo instituto specialistų. Kad būtų pasiektas norimas rezultatas, daromos tokios projekto dalys, kurių vienbučiams namams anksčiau niekada nedarydavome: pastato sandarumo užtikrinimo dalis, šiluminių tiltelių prevenciniai sprendiniai ir jų skaičiavimai, modeliavimas pasyvaus namo projektavimo programa (PHPP), projekto sprendinių vertinimas NRG3 programa, naudojamų mežiagų ir įrenginių sertifikatų bibliotekos kūrimas ir t.t.“, – patirtimi dalijosi architektas.
Pasyviojo namo nereikėtų painioti su Lietuvoje esamomis pastatų energinio naudingumo vertinimo klasėmis. Nors pasyviesiems namams keliamus reikalavimus galima pasiekti statant A klasės (ar aukštesnės) namus, tačiau jie nėra laikomi pasyviaisiais tol, kol negauna nepriklausomo vertintojo – Vokietijos Pasyvaus namo instituto patvirtinimo – sertifikato. Norint sertifikuoti pasyvų namą, reikia pateikti namo projektą Pasyvaus namo institutui, kuris jį vertina. Vėliau pateikti įrodymus, kad pastatas realiai atitinka projekte numatytus parametrus.
Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad pastatyti energiškai efektyvų namą – didžiulė investicija. Tačiau R. Adomaitis tikina priešingai: „Be abejo, viskas priklauso nuo poreikių ir ką su kuo lyginsime. Paprastai skaičiuojama, kad pastatyti pasyvųjį namą kainuoja nuo 2 iki 20 proc. brangiau nei įprastą namą, tačiau kuomet namas statomas be tinkamai parengto projekto, jo kaina statybų metu taip išauga, kad už tą sumą pastatyti būtų galima ne tik pasyvųjį, bet ir aktyvųjį namą. Namų projektai ir jų statybos sąlygos labai skiriasi, todėl ir lyginti labai sunku. Šiuo metu nagrinėjame šio namo statybos galutines sąmatas, todėl ateityje lygindami to paties namo pasyvųjį ir „nepasyvųjį“ variantus galėsime tiksliai pasakyti, kiek jie skiriasi. Tačiau jau šiandien esu visu 100 procentų įsitikinęs, kad žmonės, kurie moka skaičiuoti ir priima sprendimus, pagrįstus žinojimu, jau po kelerių metų kitokių namų nestatys “,- sakė architektas.
NPNA direktorius A. Vaičiulis teigia, kad daugiau kaip trečdalis visos suvartojamos energijos išsivysčiusiose šalyse yra skiriama pastatų eksploatacijai, ir didžioji dalis jos eikvojama šildymui. Pasitelkus Pasyvaus namo koncepciją, šių sąnaudų poreikis gali būti sumažintas iki 90 proc., o likęs energijos poreikis gali būti lengvai kompensuojamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
NPNA nuotr.