Rugsėjį Malmės miesto bibliotekoje Švedijoje eksponuojami architektūros projektai iš Lietuvos, Estijos, Švedijos ir Danijos, įgyvendinti kartu su vaikais, jaunimu bei vietos bendruomenėmis. Ši paroda yra rugsėjo 1–30 dienomis vykstančio architektūros ir kultūros festivalio „Malmo in the Making” dalis ir pristato „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ pagrindu sukurto tarptautinio bendradarbiavimo tinklo rezultatus.
Festivalio programoje – diskusijos, įvairios dirbtuvės, pasivaikščiojimai ir filmų peržiūros, keliančios klausimus apie įvietintos architektūros kūrimą ir miesto plėtrą naudojant turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius. Festivaliu siekiama gauti miesto gyventojų grįžtamąjį ryšį apie miesto plėtros procesus Malmėje ir suprasti bendrą miesto plėtros kryptį. Architektūros fondo projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės” inicijuoto tarptautinio tinklo veikla tiesiogiai reaguoja į festivalio keliamus klausimus ir savo darbo pavyzdžiais siekia parodyti, kaip galima kurti viešąsias erdves kartu su vietos bendruomene daug materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis.
„Šią parodą norėjome eksponuoti tinklo organizacijų vertybes atitinkančioje demokratiškoje erdvėje, kurioje galėtų apsilankyti dauguma miesto gyventojų ir svečių. Atvira, visiems prieinama miesto biblioteka pasirodė vienas geriausių pasirinkimų – parodos atidarymas tapo dalimi aktyvaus Malmės bibliotekos gyvenimo: parodos kambaryje lankytojai skaitė knygas arba mokėsi, šalia esančiame Kalbų kambaryje vyko švedų kalbos kursai, renginiams skirtame hole – knygos pristatymas. Bibliotekos darbuotojos pasidalijo bibliotekos statistika, kad kiekvieną dieną biblioteką aplanko net 3000–4000 žmonių”, – apie parodai pasirinktą Malmės miesto bibliotekos erdvę mintimis dalijasi projekto vadovė Margarita Kaučikaitė.
Nuo 2022 m. Architektūros fondas kartu su architektūros srityje veikiančiomis organizacijomis Växtvärket (Švedija) ir Aiming Spaces (Danija) kuria „Keliaujančių architektūros dirbtuvių” principais grįstą bendradarbiavimo tinklą „Travelling Architecture Network” (liet. Keliaujančios architektūros tinklas), kuriame rengia paskaitas ir dalijasi praktine metodine medžiaga su dar 9 Baltijos jūros šalių organizacijomis.
Kaip teigia M. Kaučikaitė, Lietuvos vaidmuo šiame tarptautiniame tinkle yra išskirtinis: „Siekiame, kad su unikaliu Lietuvoje sukurtu Keliaujančių architektūros dirbtuvių metodu susipažintų architektūros srityje veikiančios kitų šalių organizacijos. Manome, kad Lietuvoje sukaupta darbo su vaikais, jaunimu ir vietos bendruomenėmis patirtis gali tapti realiu kitose šalyse veikiančių kūrėjų įrankiu, padedančiu tikslingai kurti kokybišką aplinką su vietos bendruomenėmis. Į tarptautinį tinklą subūrėme organizacijas iš Baltijos jūros šalių tam, kad galėtume patirtimi dalytis su panašiame kontekste veikiančiais kūrėjais. Buvo įdomu suprasti, kad šalių kontekstas ir panašus, ir skirtingas: gyvename gan panašiame klimate ir gamtoje, tačiau itin skirtingame įstatymų ir reguliavimo lauke, kuris daro įtaką galutiniams rezultatams.”
Rugsėjo 12 d. atidarytoje parodoje pirmą kartą tarptautiniame kontekste pristatomi trys šių metų vasarą realizuoti projektai Lietuvoje, įgyvendinti bendradarbiaujant su Rudausių kaimo (Vilniaus r.), Narteikių kaimo (Pasvalio r.) ir Vilniaus miesto Markučių rajono gyventojais. Profesionaliomis fotografų Pijaus Girdziušo, Julijos Juknaitės, Dainiaus Veršulio ir Marko Segalio nuotraukomis pristatomos dirbtuvės, vykusios Narteikiuose, kur su vietos vaikais, jaunimu ir suaugusių pagalba buvo sukurtas medinės tribūnos projektas prie tinklinio aikštelės. Kitas gerasis pavyzdys iš Rudausių kaimo – čia sutvarkytos dvi vietos, t. y. vaikams skirta erdvė už garažų, pavadinta „Privačia vaikų valda”, ir visiems skirta pieva kaimelio centre, kurioje komanda sukūrė daugiafunkcę poilsio ir laisvalaikio terasą su suoliuku ir sienute. Trečiasis atvejis įgyvendintas mieste: Markučių stotelė – tai instaliacija Markučių rajone, kurios tikslas yra inicijuoti vietos bendruomenės santykį su Vilnele, kuri teka jų gyvenamojoje teritorijoje. Čia pristatoma vasarą pastatyta medinė terasa, apžvalgos taškas, piešinys ant betoninės aikštelės ir stotelės prieigos bei naujai suformuoti gėlių ir augalų alpinariumai.
Projekto vadovė Evelina Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį, kad dirbtuvėse sukuriamas ne tik naujas architektūros objektas, bet ir skatinamas pilietiškumas: „Vykdydami projektus su jauniausiais bendruomenės nariais remiamės demokratiškais sprendimo priėmimo principais – vaikai ir jaunimas patys renkasi objekto vietą, kuria projekto idėjas, vėliau diskusijose išrenka geriausią idėją ir kartu su savanorių pagalba ją įgyvendina. Vaikų sukurtas objektas miestelio viešojoje erdvėje yra stiprus argumentas, įrodantis, kad vaikai patys gali ir turi aktyviai dalyvauti kurdami savo aplinką. Siekiame, jog demokratiškas dirbtuvių procesas ir materialus kokybiškas rezultatas jungtų vietos bendruomenę, ją aktyvintų ir paskatintų savarankiškai tęsti kokybiškos aplinkos kūrimą toliau. Dirbtuvėse sukurti projektai veikia kaip gerasis pavyzdys ir žinutė kitoms Lietuvos regionų bendruomenėms. Vykdydami projektą daugiau nei dešimtmetį matome, kad šie principai yra kertiniai įvairiuose kontekstuose – mažuose kaimeliuose, didžiuosiuose miestuose bei svetur.“
Projektai rugsėjo 12–27 dienomis eksponuojami parodoje „Travelling Architecture Network. Creating public spaces together” (liet. Keliaujančios architektūros tinklas. Kuriame viešąsias erdves kartu), Malmės centrinėje bibliotekoje. Parodą finansuoja „Nordic Culture Point“. Paroda įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Liana Ruokyte-Jonsson. Parodą parėmė Lietuvos kultūros institutas.
