Po naujosios Valstybinių miškų urėdijos būstinės viešojo konkurso rezultatų paskelbimo paaiškėjo, kurio projekto vizija labiausiai atitiko lūkesčius. Pirmąją vietą kartu užėmė architektūros studijos „After Party“ ir „Išora x Lozuraitytė“, kurių bendrame darbe atsispindėjo urėdijos veiklos principai ir ateities vizija. Taip pat projektas atliepia šių dienų statybų aktualijas: tvarios plėtros, Europos žaliojo kurso ir Naujojo Bauhauzo kontekste kūrėjai pristatė visiškai medinį pastatų kompleksą.

Objektas: Valstybinių miškų urėdijos būstinė

Vieta: Vievio seniūnija

Architektai: „After Party“ (Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius) ir „Išora x Lozuraitytė“ (Ona Lozuraitytė, Petras Išora, Gabrielė Černiavskaja)

Užsakovas: VĮ Valstybinių miškų urėdija

Metai: 2022 m. projektiniai pasiūlymai

Naujas etapas

Iki tol kelios dešimtys buvusių urėdijų susijungė į vieną – įstaiga tapo vieninga, tačiau vis dar išbarstyta po skirtingus Lietuvos miestus, todėl urėdijos prioritetu tapo sujungti įmonės biurus ir centralizuoti jų veiklą. Nauja būstinė turėtų atitikti aukštus užmojus tiek funkcionalumo ir estetikos, tiek konceptualiu lygmeniu – atspindėti urėdijos darbo vertybes. Kompleksas turėtų išpildyti ne tik modernaus biuro koncepciją, bet ir tapti Lietuvos miškų ekosistemų bei atsinaujinančių išteklių valdymo centru, miškininkystės raidos ir ekspozicijų vieta, vieša, lankytojams prieinamesne erdve. Architektūriniai sprendiniai privalo kartu veikti su parku ir palaikyti darnų ryšį su aplinkiniu gamtos kontekstu.

Tokie projektai dar gana reti Lietuvoje, todėl architektai akcentuoja jo svarbą kaip pavyzdį kuriant visuomenines įstaigas ateityje. Nors kalbos apie medinę statybą vis dažnėja, mums dar trūksta tam tikrų technologijų, o galbūt finansavimo ir pačios temos populiarumo. Visgi turėtume nepamiršti ir šalies įsipareigojimų pagal ES planą neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050 m. bei Vyriausybės siūlymo nuo 2024-ųjų visus visuomeninės paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų daugiau nei 50 proc. statinio. „Šis projektas žymės proveržį diegiant medines technologijas komercinių pastatų statyboje Lietuvoje“, – konkursą komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinka diktuoja įkvėpimo kryptį

Aplinkos kontekstas tampa vienu svarbiausių įrankių sąmoningai ir tvariai architektūrai kurti. Naujojo komplekso vieta – tradicinio lietuviško kaimo atspindys, kuriame tankus miškas – pats svarbiausias. Projektavimui skirta teritorija pasižymi trimis išreikštais charakteriais: pušų mišku, reguliaraus plano sodu, įrėmintu medžių alėjomis, ir tarp jų įsiterpusia atvira pamiškės pieva. Tačiau visos dalys kartu kuria vientisą pasakojimą apie natūralią bei žmogaus kultūrinamą ir kultivuojamą aplinką.

Kitas ne mažiau svarbus sąmoningos architektūros kūrybos aspektas – maksimaliai atitikti jos naudotojo poreikius. Pastatų paskirtis ir jos naudotojų poreikiai bei vertybės gali smarkiai paveikti galutinį rezultatą. Šiuo atveju urėdijos veikla tiesiogiai susijusi su sąmoningu ryšiu su gamta, įvairiais miškotvarkos projektais, todėl ir naujai kuriama jų būstinė turi atitikti tvarios plėtros viziją. Dėl šių tikslų projekto programa skelta į dvi dalis: administracinį pastatą, esantį trijų sklypo dalių sankirtoje, ir viešą, lankytojams skirtą paviljoną, įkomponuotą pažintinio miško parko centre.

Koncepcijos širdimi tapo gamtinio konteksto ir pastatų, kaip naujai išaugusių medžių, sintezė, kurioje svarbus tiek medžiagiškumas ir konstrukcijos, tiek žaismingas pastatų įsiliejimas į aplinką. „Mūsų komandos pasiūlytas projektas siekia sukurti įvairialypę, glaudžiai su gamta susiliejančią, sveiką, socialinius ryšius skatinančią darbo aplinką ir kartu atskleisti medžio, kaip atsinaujinančios ir žmogui artimos medžiagos, grožį bei privalumus, kurie skatintų tokias konstrukcijas architektūroje naudoti plačiau“, – sako „After Party“ studijos įkūrėjai.

„Aplink mišką ir miškas aplink“

Pagrindinis administracinis pastatas

Pagrindinis administracinis pastatas projektuojamas ne miško parko teritorijoje, tačiau kaip apglėbiantis brandžių medžių alėjos fragmentą. Pagrindinis tūris suskaidytas į mažesnio mastelio tarpusavyje susikertančius tūrius, formuojamus po vienu stogu, tarsi urėdijos miestelis, kur susijungia vidaus ir lauko erdvės. Šią mintį sustiprina paties pastato skaidrumas: jame numatyti dideli langų plotai, įleidžiantys daug natūralaus apšvietimo tiek išoriniuose fasaduose, tiek vidiniame kieme. Šiuose kiemuose-atrijuose žaliuoja brandūs medžiai, o bendrą skirtingų tūrių kompoziciją dengia stačiakampio formos stogas su jame medžių viršūnių tarsi pramuštomis skylėmis.

Akcentuojama ir socialinė, įvairialypė darbo aplinka bei pastato funkcionalumas. „Uždari, susikaupimo reikalaujantys biurų blokai persipina su neformaliomis darbo, poilsio ir bendravimo zonomis“, – sako projekto autoriai. Čia numatyti žali kiemeliai, dengtos terasos, susipinančios su darbo erdvėmis. Šio pastato konceptuali mintis – aplink mišką, kur projektuojami išbarstyti tūriai apjuosia medžių alėjos fragmentą.

Paviljonas

Kitas komplekso tūris – viešas lankytojų paviljonas, iš kurio 360° atsiveria miško-parko vaizdai. Nedideli taisyklingi tūriai, sujungti organiškos formos, samanomis dengto stogo, yra apsupti gamtos – tai miškas aplink. Mediniai tūriai skirti uždaroms, aptarnavimo patalpoms, o tarp jų, kartu su vidiniu kiemu, formuojamos šviesios lankytojų erdvės. Pastatą juosianti, pratęstu stogu uždengta perimetrinė terasa skirta parodoms, edukacijai ir rekreacijai. „Masyvios sijos, laikančios stogą ir formuojančios nedidelio pastato erdves, leidžia atskleisti natūralų medienos tektonikos grožį“, – pažymi architektai. Pastatas tiek iš išorinių fasadų pusės, tiek iš vidaus yra pratęsiamas į lauką, paviljono architektūra jautriai įsilieja į mišką ir leidžia lankytojui patirti architektūros ir gamtos sintezės būvį.

Architektūros ir aplinkos konteksto darna

Būsimas urėdijos kompleksas suteikia galimybių pergalvoti savo dabartines darbo erdves, jų tapatumą bei patirti sąmoningos architektūros kūrybos rezultatą, kuriame žmogus kviečiamas atsiverti, o architektūra skatinama keistis ir tobulėti. „Urėdijos pastatų ir teritorijos ansamblis sukurtas siekiant sinergijos tarp viešų ir privačių erdvių bei išryškinti šios teritorijos gamtines vertybes. Pabrėžiant progresyvios institucijos požiūrį į miško svarbą šiandien, pastatų architektūra projektuojama glaudžiame gamtiniame dialoge su esamu mišku ir esamais medžiais – siekiant lauko ir vidaus nuolatinio ryšio. Čia miško pažinimas persipynęs su medinės architektūros pažintimi“, – sako studijos „Išora x Lozuraitytė“ įkūrėjai.