Rytoj, gegužės 24-ąją, 18 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ atidaroma kauniečio menininko Deivio Slavinsko tapybos paroda „Naujasis Art Deco: Kaunas“.
Kauniečių dailininkų tapyboje jau nuo seno galima atrasti daugybę užfiksuotų Kauno peizažų, kraštovaizdžio elementų. Pripažintų klasikų (V. Eidukevičiaus, K. Šimonio, J. Buračo, S. Sčesnulevičiaus kūryba (mūsų muziejų ir privačių kolekcijų lobynas) atspindėjo nostalgišką, daugiausia realistinį žvilgsnį į šį miestą D. Slavinskas į Kauno panoramą žiūri kitaip, naujai šiuolaikiškai – iš itin plačios perspektyvos, apimančios kone visą šimtmetį ir sutalpina jį fragmentuose. Šimoniškas, lengvai atpažįstamas ir kauniečiams itin artimas vaizdavimo būdas bei XXI amžiaus dailininko matymas, leidžiantis įžvelgti prasmę detalėse, kurias kruopščiai atrinkus sukuriamos sudėtingos, „Art Deco“ principais paremtos kompozicijos, su ne taip lengvai išsprendžiamais, spalviniais sprendimais.
Fotografiškas, paremtas akimirkos įspūdžiu, savitai sufokusuotas žiūrėjimo taškas D. Slavinsko paveiksluose leidžia patirti naują emociją. Pavyzdžiui, darbo „Karininkų ramovė“ centre – trys sargybiniai ant statinio stogo. D. Slavinskas renkasi tik mažytį statinio fragmentą, pritraukia jį iš arti: į akis krinta jau ne statinio architektūra, o, greičiau, gvildename trijų karžygių simbolines prasmes. Tą galima pavadinti istorija istorijoje – stovėdami priešais šį paveikslą, mes turime galimybę pajusti tris laiko dimensijas – pirmoji – dabartis, iš kurios žvelgiame; antroji – priešais regimas tarpukario periodą menantis statinys ir tuo metu sukurta jo detalė, trečia – trys karžygiai, prisidengę skydais, puoštais gediminaičių stulpais, nuneša mus į didingus karalių ir kunigaikščių klestėjimą menančius laikus. Tokiu būdu, per savitai atrinktų bei sukomponuotų detalių derinius, D. Slavinskas analizuoja Kauno istoriją, atveria platų istorinį lauką, skatina mąstyti ir kelia naujus klausimus, susijusius ne tik su Kaunu, bet ir visa mūsų valstybe.
Iš tiesų, tai neabejotinos svarbos tapybos darbai, kurie gali praturtinti ne tik lietuvių tapybos dailės fondus, kaip šio amžiaus autentiški liudytojai, bet ir būti puikiu miesto reprezentantu tiek lietuviams tiek užsieniečiams. Pats D. Slavinskas apie savo darbų ciklo prasmę pasakoja: „nėra sukurta daug tapybos darbų, akcentuojančių būtent šį Kauno kultūros aspektą – mūsų savito „Art Deco“ muzikalumą, eleganciją ir formų grynumą. Mano ilgai brandintoms idėjoms tai buvo „Eureka!“ momentas, ir dabar vystau šį kelią, stengdamasis taip perteikti ir kitus, nieko bendra su „Art Deco“ neturinčius, vaizdus. Tuo pat metu mano „vizualinės muzikos“ idėja suteikia darbams universalumo, leidžiančio ir kitų kultūrų žmonėms „susijungti“ su mano kūryba (daug darbų yra iškeliavę į kitas šalis).
Menininko teigimu, kitiems žmonėms ši serija aktuali tuo, kad leidžia pamatyti įprastus vaizdus naujomis akimis, ir net, galbūt, būtent tarpukario estetikos suvokimo akimis. Tarpukario periodas pasižymėjo optimizmu, rafinuotumu ir pasitikėjimu savimi, kas vizualiai atsiskleidžia, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio muziejaus architektūra. Visa tai, visą šitą šviesią ir pozityvią energiją, ir aš stengiuosi perduoti savo tapybos darbais. Tikiuosi, kad tai primena žmonėms apie praėjusius šlovės metus, bet dar labiau tikiuosi, kad mano kūryba įneš savo kuklų indėlį į Kauno atgimimą, vykstantį čia ir dabar.
Parodoje eksponuojami 7 aliejaus ant drobės technika sukurti darbai. Tai – nedidelė, bet ypač nuotaikinga, subtilaus kolorito derinių tapybos kolekcija. Dinamiškos kompozicijos pasižymi muzikalumu: „Kariljono garsai“, kur vaizduojamas Karo muziejaus sodelis, su bokštu bei liūto skulptūra, ritmiškai išdėstytais medžiais. Žvelgiant į darbą, rodos, čia pat vyksta varpų muzikos koncertas. O „Pastoralė apie seną funikulierių“ – kuriame, bene, kylantis funikulierius su B. Zalenso kurta grojančios dūdele merginos skulptūra, sukomponuota taip dinamiškai, jog, regis, girdi bėgių tarškėjimą ir sklindančius fleitos garsus.
Ši paroda – tarsi trumpas, bet labai smagus pasivaikščiojimas po Kauną. Sakysite, menas turi būti kritiškas, atskleisti sunkią nūdienos realybę. Žinoma, tai svarbu, tačiau menininkas D. Slavinskas šįkart teigia priešingai – iš praeities susemta istorinių žinių ir vaizdų visuma, menanti vieną šviesiausių, labiausiai kvapą gniaužiančių mūsų šalies periodų, į visa tai nukreiptas romantiškas XXI amžiaus žvilgsnis, gali būti puikiu istorijos liudytoju bei įkvepiančia Kauno ir Lietuvos ateities vizija.
Deivis Slavinskas (g. 1973 m.) – aktyvus ir dinamiškas tapytojas, kaunietis, kurį galima pavadinti šiandienos Kauno kultūrinio gyvenimo metraštininku, gebančiu aplankyti, užfiksuoti ir įvertinti daugybę šiame mieste vykstančių renginių ir parodų. Nuolatinis noras ieškoti, virtęs dešimtmetį trukusiu kelionių laikotarpiu, grįžus į gimtąjį miestą – Kauną, padėjo pamatyti jame slypintį daugiaprasmį grožį bei savitai jį atskleisti tapyboje: „serija „Naujasis Art Deco“, kuri – tuo aš įsitikinęs – negalėjo atsirasti niekur kitur, tik Kaune, „santūriosios „Art Deco“ sostinėje. Būtent čia suskambėjo man „vizualios muzikos“ idėjos ir „santūrios“ spalvos su Kauno tarpukario architektūra, kuri labai elegantiškai melodiška“, apie naująją savo parodą kalba autorius.
Parodos atidarymas vyks galerijoje „Aukso pjūvis“ (adresas: Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62, Kaunas)
