Šviesiai vaikystei – vertingos gamtos patirtys

Indrė Vozgirdaitė‎‎ 2022 gegužės 3 d.
Diemedžio mokykla darželisTik SA

Naujo, įdomaus statinio paieškoms „Inreal“ grupę įkvėpė užsienio vaikų darželių pavyzdžiai – vaikai ten dažnai leidžia laiką gamtoje ir net patys prižiūri augalus. Tai paskatino ieškoti ugdymo įstaigų, kurias sudomintų žaliuojanti vieta Pavilnio regioniniame parke. Galutinis paieškų rezultatas – moderniai rekonstruotas, „Diemedžio“ darželiui-mokyklai pritaikytas senasis administracinis statinys. Ne tik pats pastatas atrodo integruotas į gyvą parko aplinką, bet ir jame laiką leidžiantys, besimokantys vaikai.

Nuo gėlių idėjos iki vaikų darželio

„Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus pasakoja su komanda ilgai diskutavęs apie Pavilnio regioninio parko vietoje galintį atsirasti įdomų statinį, derantį su tvarumo strategija, kuri aktuali ne tik grupės veikloje, bet ir organizacinėje kultūroje. „Tvarumą matome tiek plėtros procesuose, tiek bendruomenių, visuomenės ugdyme, ir tvaraus pastato sukūrimas vaikams buvo viena mūsų siekiamybių“, – sakė G. Pruskus. Iš aplinkinės augalų gausos kilo gėlių darželio vizijos, kurios vėliau peraugo į vaikų darželio idėją.

Kartu su „Diemedžiu“, viena seniausių privačių mokymo įstaigų su sustiprintu meniniu ugdymu, pamažu buvo sukurta ir išgryninta bendra naujojo statinio koncepcija. „Išskirtinėse, nestandartinėse vietose visada norisi vystyti įdomius projektus. Vaikų darželio-mokyklos projektas buvo labai smagus darbas, nes darėme galvodami apie savo vaikus ir prisimindami savo pačių vaikystę. Kiekvienąkart čia atvažiavęs pagalvoji, kad tai tikrai ta vieta, kurioje būtų gera augti“, – pažymi G. Pruskus.

Vadovas pastebi, kad jiems norėjosi nestandartinę „Diemedžio“ ugdymo programą atspindėti per architektūrą, maksimaliai išnaudojant vietos gražumą. Rekonstruotas ir atnaujintas statinys įsilieja į žalią aplinkos visumą ir beveik joje pasislepia. Projekto vystytojai siekė statinius matyti ne tik gražius architektūriškai, bet ir patrauklius ten laiką leidžiantiems vaikams. Todėl juos ypač džiuginanti projekto dalis – daugybė apgalvotų ir vaikams pritaikytų vidaus detalių bei sumaniai persipynusios vidaus ir lauko erdvės.

Šiuo metu pastate veikia vaikų darželis ir pagrindinė mokykla, o ateities vizija – visas ugdymo centras, kuriame vaikai galėtų mokytis iki 12 klasės.

Nesinorėjo masyvaus tūrio

Projekto architektas Marius Morkūnas pasakoja, kad šioje vietoje stovėjęs senasis administracinis pastatas buvo itin prastos būklės ir menkavertės architektūros, todėl buvo išlaikytos tik jo konstrukcijos. Pastatą išplėtus, senoji dalis buvo visiškai integruota į naująją.

Statiniui architektas pritaikė sodybos principo suskaidymą, todėl kompozicija atrodo lyg būtų sudėliota iš atskirų tūrių. Tokiu būdu buvo siekta vizualiai sumažinti statinio tūrį, kad šis neprimintų sovietinių mokyklų. Tūrių išdėstymą padiktavo ir vietomis perkrentantis reljefas. 

Fasadams panaudota tradicinė maumedžio lentelių apdaila. Jų skirtingais raštais nuspręsta paryškinti Vilniaus regionui būdingus frontonus. Panaudoti dviejų tipų lentelių klojimo raštai leido vizualiai atskirti darželio ir mokyklos tūrius. Atsižvelgiant į pastato vaikų darželio funkciją, fasaduose esančios kolonos žaismingai nuspalvintos pagal spalvotų pieštukų modelį. 

Architektui aptariant pastato viziją kartu su „Diemedžio“ darželiu-mokykla, kilo bendra idėja sukurti vidinius kiemelius, kad vaikai net būdami koridoriuje galėtų matyti, ką jie augina lauke. Į lauką galima patekti tiesiai iš savo grupių, net nereikia pereiti koridoriaus. Lauke plačią žaidimų erdvę papildo suformuoti kalneliai, ypač vaikus džiuginantys žiemą, pasnigus. Vaikų integraciją į gamtą sustiprina ir bendradarbiavimas su šalimais esančiu „Augalų centru“, kuriame vaikams vedamos edukacinės pamokos apie augalus.

Šildomos sienelės ir atviros erdvės

M. Morkūnas pasakoja, kad buvo nuspręsta visas vidaus erdves panaudoti daugiafunkciškai, kad patalpos nestovėtų tuščios. Pavyzdžiui, pradinės mokyklos sporto salėje, kai nevyksta aktyvi veikla, vidurdienį gali būti patiekiami pietūs. Didelis dėmesys skirtas ir universaliems baldams. Pagal užsakymą kurti stalai su suolais gali susislinkti į plokštumą arba susilenkti, kad užimtų kuo mažiau vietos.

Sukurtos atskiros menų ir šokių-muzikos salės. Abi erdvės yra matomos, todėl galima stebėti, kas jose vyksta. Atvirų erdvių tikslas – integruoti vaikus nuo pat pirmų dienų darželyje į ugdymo procesus bei panorėjus lengvai patekti į kitas erdves.

Darželis su mokykla taip pat sujungti koridoriumi, norint pereiti iš vieno korpuso į kitą, nereikia eiti per lauką. Siekiant šiek tiek vizualiai atskirti dvejopas lavinimo įstaigas, įvesti skirtingi sienų ir grindų spalviniai elementai.

Dalis vidaus sienų yra šildomos, kad vaikai, grįžę iš lauko šlapiais drabužiais, galėtų lengvai juos išsidžiovinti. Darželio patalpose atsisakyta miegui skirtų atskirų patalpų. Jas atstoja kiekvienoje darželio grupėje esančios antresolės.

Daugelyje vidaus erdvių paliktas plytų mūras. Architektas teigia, kad toks elementarus medžiagos naudojimas labai pagerino akustines savybes. Plytų mūras visiškai nuslopina garsą tarp skirtingų klasių ir darželio grupių. Akustiką pagerino ir lubose panaudota speciali akustinė presuoto plaušo mediena.

Pastatui naudojamas geoterminis šildymas, šildant grindis. Atsisakyta tradicinio vėsinimo kondicionieriais vasaros dienomis. Vietoj jų nakties metu yra vėsinamos grindys. Toks sprendinys buvo pritaikytas dėl nepasiteisinusio vėsinimo kondicionieriais ankstesnėse darželio patalpose. Dažnai dėl jų naudojimo sirgdavę vaikai paskatino pritaikyti kitą technologiją.

pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

Komentarai

archicad