Vyriausybei ir Vilniaus miesto valdžiai svarstant, kaip reikėtų užbaigti amžiaus statybomis vadinamą Nacionalinį stadioną ir kokias funkcijas jis galėtų atlikti, būtų galima pažvelgti į užsienio šalyse jau įgyvendintus analogiškus projektus. Juo labiau kad patirtimi gali pasidalyti ir lietuviškos įmonės, užsienyje pastačiusios ne vieną sporto objektą.

Nedideliuose miestuose – dideli stadionai

Švedų poreikis turėti stadionus yra nemažas. Mat tokie objektai skatina žmones sportuoti, puoselėja sveiką visuomenės gyvenseną, socialinį tobulėjimą, laisvalaikio užimtumą.

Gelžbetonio konstrukcijas gaminanti įmonė „Markučiai“ Švedijoje yra pastačiusi net tris stadionus. Pirmąjį stadioną lietuvių įmonė švedams pastatė 2009–2010 metais. Projektas įgyvendintas Kalmaro mieste: stadione „Guldfågeln Arena“ įrengta 11 tūkst. sėdimųjų vietų. Dar po metų – 2011-aisiais – Vekšės mieste pastatyta arena „Myresjöhus Arena“. Joje įrengta 10 tūkst. vietų. 2013 metais Mutalos mieste pastatytas mažiausias iš šių trijų stadionų – „Motala arena“. Čia įrengta palyginti nedaug – 1,3 tūkst. – sėdimųjų vietų.

Galima pastebėti įdomią detalę – dešimties ir vienuolikos tūkstančių vietų stadionai pastatyti miestuose, kuriuose gyventojų yra ne tiek ir daug, o patys miestai vienas nuo kito yra nutolę tikrai nedideliu atstumu. Kalmaro mieste priskaičiuojama apie 35 tūkst. gyventojų, Vekšės – apie 55 tūkst., o Mutalos – apie 29 tūkst.

Bendrovės „Markučiai“ komercijos direktorius Tadas Raškauskas „Statybai ir architektūrai“ sakė, kad visiems šiems projektams vykdyti buvo naudojama vadinamoji paslauga „design-build“, pagal kurią visus darbus – nuo projektavimo iki statybos – atliko viena įmonė. Lietuviai pasiūlė ne tik surenkamąsias gelžbetonio ir metalo gaminių gamybos paslaugas, bet ir šių konstrukcijų projektavimo, logistikos bei montavimo paslaugas.

Objekte gausu laisvalaikio patalpų

Vekšės mieste esanti arena „Myresjöhus Arena“ yra daugiau daugiafunkcis laisvalaikio leidimo kompleksas. Be stadiono su persirengimo kambariais ir kitomis reikiamomis patalpomis, čia įsikūrę restoranai ir kitos laisvalaikio leidimo zonos. Potribūninėse patalpose įrengti ir konferencijų kambariai, kur vyksta įvairūs susirinkimai.

Nors šiame daugiafunkciame objekte nėra papildomų maniežų ir treniruočių aikščių, pats stadionas yra didelis, su bėgimo takais. O gausybė laisvalaikio patalpų byloja, kad sukurta infrastruktūra miestiečiai gausiai naudojasi.

Principas – kuo mažiau darbų statybvietėje

Patikėdami darbus užsienio įmonėms, švedai įvertina jų patirtį, kvalifikaciją. Reikia būti jau žinomiems skandinavų rinkoje, sukaupus analogiškų objektų statybos patirties. Pravartu gauti ir vietos partnerių rekomendacijas.

Anot bendrovės „Markučiai“ atstovo T. Raškausko, kadangi stadionai Švedijoje buvo statomi pagal paslaugą „design-build“, buvo labai svarbu komunikuoti su užsakovais, neviršyti numatyto biudžeto, darbus atlikti pagal nustatytus terminus – žodžiu, kokybiškai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Metalo ir gelžbetonio konstrukcijos 11 tūkst. vietų stadionui buvo sumontuotos per 4–5 mėnesius. Didesnė montavimo darbų sparta pasiekiama naudojant surenkamąsias konstrukcijas. Švedai tokioms teikia pirmenybę, nes mažiau darbų atliekama statybų aikštelėje – visi konstrukcijų gamybos klausimai yra išsprendžiami gamykloje.

BIM patirtis

Įgyvendinant stadiono „Motala arena“ projektą Mutalos mieste pasitelktas statinio informacinis modeliavimas – BIM. „Dauguma projekto klausimų buvo išspręsta pasitelkus statinio informacinį modelį, darbai buvo planuojami efektyviau, buvo mažiau improvizacijos statybų aikštelėje. Visa tai paskatino geresnę statinio kokybę“, – pasakojo T. Raškauskas.

„Markučiai“ jau ketverius metus visus projektus įgyvendina BIM pagrindu. Modelio duomenys naudojami ne tik projektuojant, bet ir gamyboje, logistikoje, statyboje, projektų valdymo srityje.

Specialistas neabejoja, kad įmonės sukauptą patirtį statant stadionus galima panaudoti ir Lietuvoje.