Blog

Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose: įspūdinga amžiumi ir interjeru

šv. Aleksandro bažnyčia
Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose.

Žalgirio mūšio laikus menanti šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose buvo pastatyta praėjus septyneriems metams po garsiosios kovos. Nors perstatyta net keturis kartus, per savo istoriją pabuvojusi ir sandėliu, ir parduotuve, ji toje pačioje vietoje stovi ir šiandien, o užėjusius nustebina netradiciniu interjeru: dominuojančia žydra spalva ir tapyba ant rąstinių sienų.

Žemaičių vyskupystės muziejaus vadovas Antanas Ivinskis pasakoja, jog prieš maždaug 30 metų bažnyčioje buvo atlikti polichrominiai sienų tyrimai – tai yra, tirti visi dažymo sluoksniai. Remiantis šio tyrimo rezultatais, bažnyčios vidus buvo nudažytas siekiant atkurti originalią spalvą. „Galbūt cheminė sudėtis buvo panaši, tačiau vizualiai žydra tuo metu neatitiko anksčiau buvusios – senovinis atspalvis buvo mažiau intensyvus, lengvesnis, švelnesnis. Visgi įdomu tai, kad per tuos trisdešimt metų spalva nubluko ir šiandien ji atrodo tarsi originali“, – pastebi A. Ivinskis.

Kitas autentiškas bažnyčios interjero elementas – aplink tris bažnyčios altorius ant sienų atidengtos ištapytos raudonos draperijos. „Tai retai kur besutinkami iliuzinės tapybos pavyzdžiai – tos raudonos draperijos, įrėminančios altorius, atrodo išties išskirtinai“, – teigia pašnekovas.

Dar vienas akį traukiantis interjero elementas yra rožės. „Sekant išlikusiais rožių dekoro fragmentais, visas lubų perimetras ištapytas tokiomis pat rožių girliandomis. Labai vertinga ir altorių antepedijų – puošnių altoriaus priekinių dalių – aliejinė tapyba, neabejotinai iš XVII amžiaus“, – teigia A. Ivinskis.

Pavadinta Vytauto garbei

Šv. Aleksandro bažnyčia buvo pastatyta 1417 metais, panašiu metu, kaip ir dar 9 bažnyčios Žemaitijos krašte. Tai daryta kunigaikščio Vytauto Didžiojo iniciatyva ir lėšomis, praėjus keletui metų po žemaičių krikšto. Todėl ir bažnyčia neatsitiktinai pavadinta šv. Aleksandro vardu – toks buvo Vytauto krikšto vardas.

A. Ivinskio teigimu, pasitaiko įvairių šaltiniuose minimų faktų interpretacijų dėl pastatymo metų, tačiau vadovautis reikėtų bažnyčios konsekravimo – iškilmingo bažnyčios pašventinimo – data. „Svarbu suprasti pirmiausia tai, jog bažnyčia nėra pastatoma per dieną ar mėnesį – jos statybos gali trukti ir kelerius metus. O juridiškai vertinant svarbus yra bažnyčios pašventinimas, kuris šiuo atveju yra užfiksuotas oficialaus dokumento ir dėl jo, taigi ir dėl datos, abejonių nekyla – tai yra 1417–ųjų ruduo“, – sako muziejaus vadovas.

Pasak jo, šiandien nėra išlikę pakankamai informacijos apie tai, kaip bažnyčia buvo statoma, jos planų. „Tačiau prisiminkime, jog tai buvo laikai, kai neseniai lietuviai buvo laimėję Žalgirio mūšį, taigi tuo laiku vietiniai dar tikrai nemokėjo tokio pobūdžio ir masto visuomeninių pastatų statyti. Spėju, jog turėjo būti kažkoks „konsultantas“, paaiškinantis, kaip išplanuoti, o realius darbus turbūt atliko vietiniai“,– samprotauja specialistas.

Bažnyčia buvo prailginta

Paskutinį kartą bažnyčia perstatyta 1779 metais, tokią ją, be abejo, restauruotą, matome ir šiandien. Tuo laiku bažnyčios pastatas kiek pasikeitė: buvo prailgintas, siekiant padidinti bažnyčios tūrį, o taip pat dėl kanoninių funkcijų. Prieangio pastatymas suteikė galimybę virš jo atsiradusioje erdvėje įrengti vargonus. Tiesa, šioje bažnyčioje vargonai buvo primityvesni: turėjo vadinamą trumpąją – tik iš grynųjų tonų sudarytą – mažąją oktavą. Šiandien iš šių vargonų išlikęs tik karkasas, oro skirstymo dėžė, dalis mechanikos ir atskirai saugomų kitų detalių.

Nors ir buvęs ilgą laiką sovietų valdžioje ir katalikams grąžintas tik 1991 metais, bažnyčios pastatas atgavo išsaugotų daug relikvijų ir interjero detalių: liturginių indų, vėliavų, Kryžiaus kelio stočių ir kitų interjero paveikslų. „Atėjus sovietams, bažnyčios uždarymo metu svarbųjį inventorių tuometinis klebonas Leonas Veselis išnešė į kitą veikiančią bažnyčia – istorinę katedrą. Stambesni paveikslai, įskaitant ir centrinį altoriaus paveikslą „Šv. vyskupas kankinys Aleksandras“, 1998 metais sugrįžo iš įvairių Lietuvos muziejų. Visus juos pavyko restauruoti, tad šiandien galime gyvai pamatyti bažnyčioje“, – sako A. Ivinskis.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

 

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.