Palangos miesto savivaldybei ir Gedimino Jackos šeimai priklausantis Palangos kurhauzas tapo kone dešimtmetį užsitęsusių teisminių ginčų priežastimi. Dėl šios priežasties iki šiol restauruoti pavyko tik Palangos savivaldybei priklausančią mūrinę kurhauzo dalį.
Sudegusią ir sunykusią medinę Kurhauzo dalį pagaliau apsispręsta grąžinti palangiškiams – Vyriausybė nutarė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei.
Palangos miesto savivaldybė žada kuo greičiau restauruoti nykstančią medinę Kurhauzo dalį, kad visas istorinis kompleksas ir vėl būtų vieningas bei puoštų Palangą.
Dar birželio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad Palangos kurhauzo medinė dalis, priklausiusi Jackų šeimai, turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Po šios nutarties Palangos miesto savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad išlikę ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbaus kurhauzo medinės dalies fragmentai būtų perduoti Palangos miesto savivaldybei ir kuo greičiau restauruoti.
Liepą vykusio posėdžio metu Palangos miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti. Šių metų miesto biudžete tam tikslui skirta 10 tūkst. eurų, kitąmet bus numatyta likusi dokumentacijai parengti reikiama lėšų suma.
Palangos miesto mero Š. Vaitkaus teigimu, pasirengimas Kurhauzo restauracijai neturėtų užtrukti. Nedelsiant bus skelbiamas viešasis konkursas Kurhauzo medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektui parengti. Kitąmet tikimasi turėti projektą su statybos leidimu, tuomet iš karto skelbti konkursą darbams atlikti.
Kurhauzą, ilgus metus vadintą Palangos širdimi ir simboliu, o pastarąjį dešimtmetį – ir kurorto gėda, 1877 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Tuomet mūriniame vieno aukšto pastate buvo įrengtas pirmasis kurorto restoranas „Casino“. XX amžiaus pradžioje pastatą išplėtus čia įkurtas ir pirmasis Palangoje viešbutis.
Pagal užsienio pavyzdį, kur kurhauzais buvo vadinami kurortų viešbučiai, pramogų centrai, šis pavadinimas prigijo ir pirmajam Lietuvos pajūrio kurorto restoranui, ir viešbučiui. XIX amžiaus pabaigoje, Palangai plečiantis, kurhauzas tapo kurorto centru. Čia ilgą laiką veikė skaitykla, kavinė, biliardinė, bufetas, čia buvo rengiami koncertai, šokiai, rodomi mėgėjiški spektakliai. Lankytojų mėgstama pramogų vieta nuolat plėtėsi. Iki 1905 metų perstatytas šiaurinis pastato korpusas – tuomet iškilo antras jo aukštas, taip pat rekonstruotas jungiamasis korpusas.
1909–1914 metais pastatytas antras pietinio korpuso aukštas, pristatyta laiptinė ir apsidos formos vienaaukštis priestatas rytinėje pastato dalyje. Pietinio korpuso architektūra įgavo moderno stilistikos bruožų.
Po visų rekonstrukcijų kurhauzas įgijo sudėtingą formą bei planą. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo kurhauzo susiformavimo ir klestėjimo laikotarpis, pastatas tapo Palangos kurorto centru.
1930–1940 metais pertvarkyta vakarinė jungiamojo korpuso dalis, 1940-aisiais panaikintos kurhauzo verandos, o jų vietoje pristatytas vieno aukšto priestatas. 1971–1976 metais pakeistas jungiamojo korpuso vidaus planas, interjeras. Kurhauzo istorizmo stiliaus architektūrą paveikė Vokietijos mokykla ir XIX amžiaus pabaigos poilsio kultūra. Miesto centre esantis viešbutis ir restoranas poilsiautojus žavėjo atvirais, gausiai ornamentuotais prieangiais, balkonais, terasomis, originalia planine struktūra, tūriu, eksterjero dekoro elementais.
XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje gausėjant poilsiautojų greta kurhauzo pastatyta daugiau jiems pritaikytų pastatų. Netoliese buvusiame parke grafai Tiškevičiai pastatė vasaros teatrą, keletą vasarnamių.
Viena pirmųjų vilų – „Ursus“– šių dienų nesulaukė. Liko tik buvusio XIX amžiaus parko aplink kurhauzą fragmentas – liepų alėja. 2002 metais ir pats Palangos simbolis smarkiai nukentėjo nuo gaisro: sudegė jungiamoji pastato dalis, stipriai apniokotas šiaurinis medinis korpusas. Sudegė pietinio korpuso (mūrinės dalies) medinės stogo ir perdangų konstrukcijos, dalis pietinio ir šiaurinio fasadų mūro. Užsitę sus savivaldybės ir pastato bendraturčių ginčams, palangiškiai bei kurorto svečiai ilgai matė tik statybine tvora aptvertus griuvėsius.
