Susisiekimui gerinti – verslo kišenė

Susisiekimui gerinti – verslo kišenė

Užtikrintas būdas dirbti

VPSP šiuo metu yra bene vienintelis būdas išjudinti kelių sektoriaus finansavimą. 2007–2013 metų ES parama baigiasi, kiek lėšų kelių infrastruktūrai bus skirta 2014–2020 metų laikotarpiu, vis dar lieka neaišku.

Vis dėlto, teigė LAKD atstovas, direkcija nepajėgi vienu metu įgyvendinti kelių didelių VPSP projektų. „VPSP modelis aktualus tuomet, kai įgyvendinamas labai svarbus projektas. Pavyzdžiui, pastatome Palangos aplinkkelį, po dvejų metų pradedame mokėti pinigus ir kelią eksploatuojame. Magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija – ne mažiau aktuali: betoninė kelio danga kasmet vis prastėja“, – paaiškino pašnekovas.

VPSP projektams LAKD galėtų skirti iki 15 proc. metinio biudžeto, nes kitais atvejais, pasak Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo, įsipareigojimai VPSP vykdytojams gali tapti per sunki našta: tokiu atveju pritrūktų lėšų kitiems keliams prižiūrėti ar einamiesiems darbams atlikti.

Ilgalaikė sutartis

Ar investuotojams ne per didelė rizika dalyvauti VPSP projektuose? Juk privatus investuotojas ne tik nutiesia kelią, bet ir jį prižiūri daugiau kaip 20 metų, taip pat garantuoja, kad šis bus atitinkamos kokybės. Palangos aplinkkelio atveju rangovo lėšomis pirmus dvejus metus bus vykdomi aplinkkelio projektavimo ir statybos darbai. Nuo trečiųjų metų LAKD lygiomis dalimis 23 metus mokės pinigus už atliktus projektavimo darbus, už nutiestą kelią ir kasmet vykdomą nuolatinę jo priežiūrą: sniego valymą žiemą, priežiūrą vasarą, remonto darbus.

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo sutartyje įvesta ir daugiau saugiklių. Palangos aplinkkelio atveju specialiai projektui įgyvendinti sukurta įmonė „Palangos aplinkkelis“ po 25 metų negalės tiesiog dingti. Paskutiniais metais bus suformuota ekspertų komisija, kuri įvertins, ar kelias dar tinkamas eksploatuoti 10 metų. Jei ne, aiškino LAKD atstovas, privačiam investuotojui gali tekti atlikti ir papildomų remonto darbų.

Rizika neišvengiama

Įgyvendinant VPSP projektus išskirtinos trys pagrindinės rizikų rūšys: statybų, paklausos ir tinkamumo. Finansų ministerija, vertindama galimybių studijas, be finansinių projekto sąlygų, anot
K. Grigo, labiausiai akcentuoja būtent šias rizikų rūšis. Europos Bendrijų statistikos tarnyba („Eurostat“) išaiškino, kad jei valdžios ir privačių subjektų
partnerystės projektuose bent dvi rizikas iš trijų prisiima privatus investuotojas, tai tampa viena sąlygų, užtikrinančių, kad projektas neturės neigiamos įtakos valdžios sektoriaus deficito ir skolos rodikliams, taip pat netaps kliūtimi planuojamam euro įvedimui 2015-aisiais.

„VPSP – iki šiol Lietuvoje mažai taikytas finansavimo šaltinis, kuris šiuo metu ypač pasiteisina, nes mažėja ne tik Kelių plėtros ir priežiūros programos finansavimas, bet ir ES parama“, – Susisiekimo ministerijos poziciją išsakė Komunikacijos skyriaus vedėja R. Dirsienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai