Senkant 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) paramai keliams, kelininkai ir verslo atstovai gręžiasi į Europoje plačiai taikomą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) modelį (angl. public–private partnership, PPP). 2009 metais Vyriausybė žengė pirmuosius žingsnius, siekdama įgyvendinti šešis bandomuosius VPSP projektus. Tačiau realus bandymas suderinti privačią ir viešąją partnerystę kol kas tik vienas – Palangos aplinkkelio projektas.
Šoktelėjo kaina
Prieš du mėnesius Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos ir bendrovės „Plėtros investicijos“ bei „Palangos aplinkkelis“ pasirašė VPSP projekto sutartį dėl Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo. Įgyvendinamo projekto tikslas – aplenkiant Palangos miestą nukreipti tranzitinį transportą, važiuojantį nuo Šiaulių ir Klaipėdos Liepojos link bei nuo Liepojos Šiaulių ir Klaipėdos link.
Aplinkkelis bus tiesiamas Palangos miesto teritorijoje – čia jis tęsis 6,25 kilometro, taip pat Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje – čia bus nutiestas 2 kilometrų ruožas. Tiesiant aplinkkelį netoli Palangos esanti
Vydmantų sankryža bus rekonstruota į skirtingų lygių, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.
Privatus investuotojas atsakingas už Palangos aplinkkelio ir sankryžos projektą, aplinkkelio tiesimą, remontą bei priežiūrą. Partnerystės sutarties laikotarpis – 25 metai. Iš jų dveji skirti aplinkkeliui suprojektuoti ir tiesti, 23 metai – jo priežiūrai.
Privačiam subjektui už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas atlygis bus mokamas dalimis, pradedant mokėti nuo trečiųjų metų, ir bus išmokėtas per 23 metus. LAKD Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Kastytis Grigas pasakojo, kad Palangos aplinkkelio projektas startavo 2011 metais, tačiau strigo ir dėl praktikos stokos, ir dėl rangovų pasiūlytos per didelės kainos – įvykus konkursui projektas pabrango nuo galimybių studijoje planuotų 88,6 iki 123,575 mln. litų. Suma šoktelėjo dėl išaugusių statybos kainų, pasikeitusių statybos techninių reglamentų, didesnių reikalavimų eismo saugumui.
Planuose – dar du projektai
Artimiausiuose LAKD planuose – kelio Vilnius–Utena betoninės dalies rekonstrukcijos projektas. 2012 metais buvo parengta projekto galimybių studija, kurią šiuo metu planuojama atnaujinti pagal pasikeitusias sąlygas. „Bendras rekonstruojamų ruožų ilgis – maždaug 58 kilometrai, o nuolatinė ir periodinė priežiūra būtų vykdoma 74 kilometrų ilgio ruože“, – komentavo Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Dirsienė. Šį projektą dar turės palaiminti ir Seimas, nes jo vertė didesnė nei 200 mln. litų.
LAKD atstovas K. Grigas nurodė ir dar vieną planuojamą VPSP projektą. 2012 metais parengta ir projekto „Via Baltica“ atkarpos Mauručiai–Puskelniai galimybių studija. Numatyta rekonstruoti magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo Mauručiai–Puskelniai atkarpą nuo 22 iki 56,5 kilometro.
Kaimynų patirtis – ne mums?
Pasaulinėje praktikoje įprasta, kad privatus investuotojas pastato tiltą ar nutiesia kelią ir po to jį apmokestina. Lietuvoje, pasak LAKD atstovo, eismo intensyvumas per mažas, kad tai atsipirktų, be to, gyventojams turi būti suteikiama alternatyva: važiuoti greičiau ir susimokėti ar lėčiau, bet už dyką, todėl greitu metu užkardų keliuose nepamatysime. Panašūs projektai populiarūs kaimyninėje Lenkijoje. Čia iki 2012 metų VPSP pagrindu už 6 mlrd. eurų turėjo būti nutiesta 590 kilometrų automagistralių. Vengrijoje dar 2010 metais baigtas 1 mlrd. eurų vertės automagistralės projektas, o Slovakijoje jai statyti krizės laikotarpiu buvo pasirašyta VPSP sutartis ir gautas 1 mlrd. eurų finansavimas.
Nuo seno VPSP projektais garsėja Didžioji Britanija, nuo jos neatsilieka ir Prancūzija tiesdama geležinkelio linijas ir autostradas, VPSP projektus aktyviai įgyvendina Turkija. Čekai ir vengrai dėl politinių priežasčių VPSP projektų įgyvendinimą sustabdė. Pažangus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas populiarėja Azerbaidžane, Kroatijoje, Moldovoje, Rumunijoje. Bent kol kas kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje keliai, tiesiami bendromis privataus kapitalo ir valstybės lėšomis – vis dar naujovė. Vienintelis bandymas įgyvendinti Rygos aplinkkelio projektą nebuvo sėkmingas.
Įgyvendindamas VPSP projektus, anot K. Grigo, nepaskubėsi: didelį dėmesį reikia skirti galimybių studijai parengti, visoms galimoms rizikoms įvertinti, pirkimo dokumentams bei sutarčių sąlygoms parengti. Ministras Pirmininkas prieš kurį laiką išsakė abejones, kad VPSP projektai Lietuvoje stringa dėl netinkamai įvertinamos projektų kainos. Ši pastaba skirta pabrangusiam Palangos aplinkkelio projektui. Mat po konkurso pigiausiam siūlymui pabrangus keliolika mln. litų, prireikė daugiau kaip pusmečio, kol ekspertams patvirtinus, kad pabrangimas pagrįstas, buvo pakeistas Vyriausybės nutarimo projektas.
