Suradus lėšas Gedimino kalnui, prasidės ilgalaikiai tvarkybos darbai

Suradus lėšas Gedimino kalnui, prasidės ilgalaikiai tvarkybos darbai

Gedimino kalnas
I. Gelūno/BNS nuotr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2025–2027 metų biudžete numačius Gedimino kalnui reikalingus 15 milijonų, pradedamas ilgalaikio sutvarkymo projekto pirmojo etapo įgyvendinimas. Lietuvos nacionalinis muziejus dar šių metų gegužės mėnesį viešųjų pirkimų būdu atrinko rangovą, su kuriuo buvo sudaryta preliminari rangos darbų sutartis. Numačius finansavimą pasirašyta pagrindinė sutartis, kuri leidžia pradėti darbus.

Finansavimas numatytas tik nuo kitų metų, tačiau pasiruošimo darbai prasidės dar šiemet, taip užtikrinant darbus orų požiūriu sudėtingiausiu laikotarpiu – rudenį ir žiemą. Šie darbai bus apmokami iš ekstremaliajai situacijai suvaldyti skirtų lėšų, skelbia muziejus pranešime spaudai.

Pirmojo etapo tvarkybos darbai apims pietrytinę kalno dalį, kurios būklė yra sudėtingiausia. Planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuleidimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų pagrindus ir gynybinės sienos dalį.

Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas (apimantis apie 5000 kvadratinių metrų plotą), sutvirtinti pagrindai dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą).

Pagal sutartį numatoma, kad tvarkybos darbai truks 36 mėnesius nuo darbų pradžios.

Metų pradžioje vykusį atvirą viešąjį pirkimą rangos darbams laimėjo UAB „Rekreacinė statyba“, techninės priežiūros darbus vykdys „Statybos projektų valdymo grupė“, projekto vykdymo priežiūrą atliks UAB „Hidroterra“.

Kalno sutvarkymas – ilgalaikis projektas 

Kalno stabilumas bus užtikrintas tik įgyvendinus abu galutinio sutvarkymo projekto etapus.

Užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis tvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkstančiai kvadratinių metrų. Antrasis etapas, esant finansavimui, galėtų prasidėti 2027 metais.

Situacija vietose, kuriose nėra įgyvendintos ilgalaikės stabilizavimo priemonės, priklauso tik nuo orų sąlygų ir gali kisti staiga, todėl projekto įgyvendinimo metu būtina užtikrinti netvarkomų šlaitų ir statinių stabilumą. Tam muziejus situaciją nuolat stebi ir yra sudaręs ilgalaikę sutartį dėl neatidėliotinų avarinės grėsmės šalinimo darbų vykdymo pagal galiojančią ekstremaliąją situaciją ir jos suvaldymui skirtą atskirą finansavimą.

Temos: Gedimino kalnas, hidroterra, Rekreacinė statyba, Statybos projektų valdymo grupė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai