Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais – tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kaimynų turtas dažniausiai nukenčia nuo vandens, o skaudžiausiai – nuo ugnies padarytos žalos.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022–2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį – kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst. eurų, kai vandentiekio avarijos metu buvo užpilti kaimynų butai, rašoma pranešime spaudai.
„Gyventojai supranta, kad kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys – tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau. Jie gali įspėti apie įsiplieskusią ugnį, nuvyti įtartinus asmenis ar išgelbėti kieme esantį turtą nuo šėlstančios gamtos stichijos“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai ir jų kaimynai patiria didesnius nuostolius“, – aiškina draudikė.
V. Katilienės teigimu, daugiausia nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę tinkamai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė. Paprastai kaimynų būsto užliejimą, pasak V. Katilienės, sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai. Advokato teigimu, žalą kaimynams gali padaryti ir gaisras, kilęs viename bute ir pasklidęs į kitus butus.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui. Žalą patyrusiam asmeniui užtenka įrodyti, kad ji kilo iš kito asmens valdomų patalpų, nes žalą patyręs asmuo turi ribotas galimybes apžiūrėti kaltininkui priklausančias patalpas.
Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, – pasakoja dr. D. Poška.
Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. „Jeigu kaimynai, patyrę žalą, buvo apsidraudę turto draudimu, tuomet draudikas, nustatęs žalos padarymo faktą ir įsitikinęs, kad tai draudiminis įvykis, žalą įvertins ir ją atlygins, o dėl žalos kaltam asmeniui ar jo draudikui pareikš reikalavimą dėl sumokėtos sumos išsireikalavimo“, – kalba advokatas.
Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai. „Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese. Jeigu abu kaimynai nėra apsidraudę turto draudimu, siekiant užkirsti kelią ginčams, būtina draugiškai susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, siekiant išvengti teisinių ginčų ateityje“, – pabrėžia advokatas.
Jo teigimu, Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko teisinių ginčų dėl turto sugadinimo išsiliejus vandeniui iš viršutinių į žemiau esančius butus. Pasak advokato, taip pat išskirtina žala, kilusi dėl gaisro vieno kaimyno bute persikėlimo į kitus butus. Be to, pažymėtina ir remontų metu padaryta žala kaimynų turtui, medžių šakų kritimas ant kaimynų turto.
