Geležinkelyje, kaip ir kitose ūkio šakose, vienas esminių dalykų yra darbo kultūra ir darbuotojų išprusimas. Dėl to daug dėmesio skiriama jų išsilavinimui ir, žinoma, specialiosioms žinioms bei gebėjimams. Viena geležinkelio specialistus rengiančių institucijų yra Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Čia išskiriamos dvi sritys: infrastruktūra – patys geležinkeliai, jų statiniai, stacionarūs įrenginiai, ir riedmenys – dyzeliniai bei elektriniai traukiniai, vagonai, lokomotyvai.

Nuo bendrųjų iki specialiųjų disciplinų

Geležinkelio (kelių) specialistus rengia Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedra. O riedmenys – Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) Geležinkelių transporto katedros rūpestis. Didžioji dalis geležinkelio riedmenų specialistams skirtos geležinkelių transporto inžinerijos specializacijos transporto inžinerijos studijų programos yra bendra visai studijų programai – čia dėstomi ir kitų katedrų, net kitų fakultetų dalykai. TIF Automobilių transporto katedros dėstytojai suteikia žinių apie vidaus degimo variklius, tepalus, degalus, Transporto technologinių įrenginių katedros specialistai supažindina su hidraulinių ir pneumatinių sistemų ypatumais, jų modeliavimo būdais, Transporto vadybos katedra suteikia vadybos srities žinių.

Pirmus dvejus studijų metus būsimieji specialistai kremta bendruosius studijų dalykus: matematiką, fiziką, chemiją, mechaniką, filosofiją, ekonomiką, vadybą ir kt. Nuo trečių metų programoje vyrauja specialybės (transporto inžinerijos) ir specializacijos (geležinkelio riedmenų) dalykai. Baigiamajame darbe paprastai nagrinėjamos geležinkelio riedmenų ir jų konstrukcinių bei eksploatacinių parametrų tobulinimo galimybės.

Ieško problemų sprendimų

Kasmet katedra išleidžia būrį absolventų. Darbų randa visi, didžioji dalis įsidarbina Lietuvos geležinkelių sistemoje. Tačiau inžinerijos žinios praverčia ir kitose srityse. Dalis stoja į magistrantūrą, po jos galima paskutinė universiteto studijų pakopa – doktorantūra. Tiesa, jai ryžtasi tik vienetai – patys gabiausi, turintieji tyrėjo gyslelę.

Tokiu keliu eina bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ inžinierius Olegas Lunys. Jis 2012 metais baigė magistrantūrą VGTU TIF ir tais pačiais metais tapo Geležinkelių transporto katedros doktorantu. O. Lunys nuo studijų magistrantūroje pradžios gilinasi į vagonų ašių kaitimo diagnozavimo problemą.

Visi mokėmės apie trintį, girdėjome, kad riedėjimo trintis yra apie dešimt kartų mažesnė už slydimo. Šiuolaikinių traukinių ratai sukasi riedėjimo guoliuose, tačiau, pasirodo, ir jie, būdami techniškai netvarkingi, gali įkaisti iki raudonumo. Technikai tai nieko gera nežada. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo bandomos vadinamosios motrisės – bėginiai vieno vagono autobusai, tačiau būtent dėl per didelio ašidėžių kaitimo jų nuspręsta nepirkti.Šiais laikais daugelis detalių gaminamos iš plastmasės. Pavyzdžiui, guolių separatoriai – dėtuvės guolių ritinėliams, skirtos atstumams tarp ritinėlių palaikyti. O ir metalinės detalės nėra amžinos: keičiasi jų ypatybės, medžiagos kaisdamos plečiasi, dalys gali imti viena į kitą remtis, strigti, galop sulūžti. Lūžti gali netgi stora plieninė vagono ašis. Dažniausiai guoliai ima stipriau kaisti dėl nepakankamo tepimo. Žinoma, yra ir daugiau galimų tokio rezultato priežasčių. Svarbu pradėjusį kaisti guolį aptikti, kol jis dar nepridarė bėdos.

Traukinyje tai nėra paprasta: guolis sumontuotas ašidėžėje, todėl nėra galimybės prie jo prieiti, dažniausiai neįmanoma ir išmatuoti guolio temperatūrą nekontaktiniu būdu. Matuoti reikia ašidėžės temperatūrą. Išprusę technikos entuziastai galėtų paklausti: kokia čia bėda – argi negalima į ašidėžę įmontuoti jutiklį ir taip kontroliuoti jos temperatūrą? Išties kai kuriuose geležinkelio riedmenyse, pavyzdžiui, lokomotyvuose, taip ir daroma. Tačiau naudoti jutiklius vagonų ašidėžėse – ne visada racionalu. Suformavus sąstatą, dar tektų sujungti jutiklių grandines. O kai sąstate yra penkiasdešimt ar septyniasdešimt vagonų? Beje, jeigu kuriame nors iš vagonų nebūtų tokio jutiklio, be ryšio liktų ne tik jis, bet ir visi esantys už jo.

Daugiau skaitykite žurnale…