Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai įvertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) veiklą ginant viešąjį interesą ir nustatant viešojo intereso pažeidimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Nustatyta, kad šiuose procesuose egzistuoja korupcijos rizikos tikimybė ir pateikti siūlymai, kaip būtų galima ją sumažinti.
Išanalizavus paveldosaugos teisinį reglamentavimą bei nusistovėjusią KPD praktiką, nustatyta, kad nėra reglamentuota viešojo intereso ir jo pažeidimo identifikavimo kriterijų, todėl nėra aišku, kaip KPD pasirenka kuriuo atveju kreiptis į teismą ar prokuratūrą ginti galimai pažeistą viešą interesą, o kada ne. Užfiksuoti atvejai, kuomet esant analogiškoms aplinkybėms, KPD elgėsi skirtingai.
Nustatyta, kad viešojo intereso pažeidimo faktų užfiksavimą bei jo gynimo galimybes sunkina skirtingos KPD ir jo teritorinių padalinių pozicijos, kai dažnai keičiami bei naikinami teritorinių padalinių priimti sprendimai. Atskirais atvejais, galimai pagal statytojų ir vystytojų pageidavimus, keičiamos nustatytos vertingosios savybės, teritorijų zonos bei ribos. Teritoriniai padaliniai formuoja savo, nebūtinai su KPD suderintą, kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ar naudojimo praktiką. Taip pat pasigendama ir Kultūros ministerijos iniciatyvos bei aiškaus vaidmens formuojant kryptingą paveldosaugos politiką Lietuvoje.
STT korupcijos prevencijos specialistai įvardijo ir kitas galimas korupcijos rizikas KPD ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus: nereglamentuojama kultūros paveldo tyrimų atlikimo tvarka, nekontroliuojama jų kokybė, naudojamasi aiškiai neatskirtomis naujos statinio statybos ir statinio rekonstravimo sąvokų interpretavimo galimybėmis, nėra teisinio ir praktinio tvarkomųjų paveldosaugos ir statybos darbų atskyrimo.
Taip pat STT specialistai pažymi, kad gali būti ne visada tinkamai naudojamasi automatinio suderinimo proceso funkcija, kuri vykdoma interneto svetainėje Infostatyba.lt. Pastebėtas ypatingai didelis automatinio suderinimo atvejų skaičius Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose KPD padaliniuose, kai automatiniu būdu yra pritariama rekonstrukcijos projektams, paprasto ir kapitalinio remonto, griovimo ar naujos statybos projektams.
STT rekomendavo atsakingoms institucijoms inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais KPD ir jo teritoriniai padaliniai, gindami pažeistą viešąjį interesą, teikia ieškinius teismui, o kuriais – kreipiasi į prokuratūrą, prašydami apginti pažeistą viešąjį interesą. Taip pat imtis aktyvių veiksmų ir stiprinti metodinio vadovavimo bei vidaus kontrolės mechanizmą ir iš esmės peržiūrėti kultūros paveldo tyrimų teisinį reglamentavimą.
Kultūros ministerija, KPD ir Aplinkos ministerija per 3 mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.
Dėl rekonstrukcijos sąvokos platumo ir kultūros paveldo tyrimo neapibrėžtumo, rekonstruojamas 31 m² statinys, esantis Pylimo g. 12, Vilniuje (nuotrauka kairėje), vystytojų ketinimu bus paverstas trijų kotedžų statiniu, kurio bendras plotas sieks 420 m².
stt.lt
2 komentarai. Leave new
o kodėl pagal KPD negalima palikti visuomenės atminčiai lietuvių autoriaus sukurtą statinį, kaip pavyzdį to laikotarpio statybų? Kalba eina apie Panevėžyje leidžiamą griauti ,,Garsą,,. Kodėl leidžiama sutrypti miesto istoriją…
❗❗❗
Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių vertinimo tarybos po STT padidinamuoju stiklu. Įžvelgiama KORUPCIJOS RIZIKA. Taip pat LR Specialiųjų Tyrimų Tarnyba teikė išvadą dėl Panevėžio saviv.inicijuotos Statybų įstatymo pataisos, kuri galimai galėtų daryti žalą visam NKP. Įstatymo pataisa, įsikišus mūsų pilietinei grupei ir įspėjus Seimą apie įst. pataisos priežastį, kad savivaldybė tuo galimai bando paslėpti neteisėtus veiksmus išduodant sau stat.leidimą SEMC ir galimą žalą LT paveldui, nebuvo priimta.
Žemiau pateiktame straipsnyje matome, kad šiuo metu Panevėžyje, siekiant nugriauti istorinį kino teatrą „Garsas”, suniokoti miesto istorinę dalį įtrauktą į saugomų vertybių registrą, taip pat ignoruojant viešąjį interesą yra toks pavyzdys, apie kurį rašo STT. Šiame procese dalyvauja savivaldybė, Kultūros ministerija ir KPD. Niekuo negaliu pagrįsti VTPSI taikos sutarties pasirašymo ir atsisakymo ginti viešą interesą, kurį buvo pradėjusi?!
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Kultūros ministerija Kultūros Paveldo Departamentas Panevėžio miesto savivaldybė Vyriausybė Finansų ministerija Lietuvos Respublikos Prezidentūra