Stikliniai pastatai ir paukščiai: kaip išsaugoti sparnuočių gyvybes

Stikliniai pastatai ir paukščiai: kaip išsaugoti sparnuočių gyvybes

dangoraiziai 1

Pirmasis visiškai stiklinis dangoraižis iškilo dar 1921 metais Berlyne. Tuo metu tai sukėlė nuostabą. Dabar nustebinti architektūriniais sprendimais sunkiau. Nieko nebestebina stikliniai milžinai nei Berlyne, nei Niujorke ar Vilniuje. Visgi projektuojant dangoraižį derėtų pagalvoti ne tik apie jo estetiką, funkciją ar efektyvumą, bet ir kokią žalą jis gali padaryti. Konkrečiai – paukščiams, kurie, jei parinkti sprendimai ir medžiagos netinkami, – suklaidinti skaidrumo iliuzijos, atsitrenkę žūva.

Aqua Tower 2
JAV architektės Jeanne Gang „Aqua Tower“ projektas. Unsplash nuotr.

Vienas būdų užkirsti kelią paukščių susidūrimams – daugiau dėmesio skirti stiklinių pastatų miestuose projektavimui. Čikaga parodė pavyzdį, kai 2009 m. buvo baigtas JAV architektės Jeanne Gang „Aqua Tower“ projektas. Rytiniame ir pietiniame fasaduose įrengti atspindintys stiklai tose vietose, kur nėra apsauginio balkono. Vakarinėje dalyje panaudotas tonuotas stiklas, sustiprinantis šešėlius. Iš viso statiniui panaudoti šeši skirtingo tipo stiklai: skaidrus, tamsintas, atspindintis, blizgus ir permatomas, kurių išdėstymą lemia vidaus erdvės orientacija ir funkcija.

Tai buvo tik viena iš architektės pastangų „natūralizuoti“ dangoraižius. „Aqua Tower“ turi išlenktus balkonus, kad sušvelnintų įprasto dangoraižio kraštus. Į bangas panašus raibuliavimo efektas taip pat padeda sukurti šešėlį. Statinys parodo, kaip architektūriniai sprendimai, paprastai pasirenkami žmonių gerovei ir komfortui, gali būti naudingi ir kitiems organizmams. Šio iššūkio irgi ėmėsi architektė Joyce Hwang savo 2015 m. projekte „No Crash Zone“. J. Hwang pritaikė Salivano centro Čikagoje langams raštuotus motyvus ant stiklų, ne tik siekdama atgrasyti paukščius nuo skraidymo į stiklą, bet ir sustiprinti estetiką. J. Hwang mano, kad architektai vis dar gali naudoti stiklą pastatuose, tačiau derėtų įtraukti grafinius ornamentus, kurie leistų išsaugoti paukščių gyvybes.

CP1hrDiU8AQZe6G 1
Joyce Hwang projektas „No Crash Zone“. Joyce Hwang nuotr.

Dar lengviau pritaikomi dizaino sprendimai yra taškuotos ant stiklo klijuojamos plėvelės, kad paukščiai suvoktų langus kaip daiktus. Šią funkciją pritaikė Kolumbijos universitetas Niujorke ir keli kiti miesto pastatai, įskaitant viešbutį, kapines, pašto skyrių ir keltų terminalą.

Tačiau neatsispindintis stiklas nėra vienintelė problema. Paukščius taip pat dezorientuoja dirbtinė šviesa, paliekama nakčiai komerciniuose pastatuose. 2021 metais Čikagoje atliktas tyrimas parodė: naktį didesniuose pastatuose išjungus pusę apšvietimo, paukščių susidūrimų skaičius gali sumažėti nuo 6 iki 11 kartų. Šiuo metu Niujorke diskutuojama dėl įstatymo pakeitimo, kuris uždraustų naktį apšviesti negyvenamus pastatus. Daugelis miesto teismo salių, bibliotekų ir valstybinių mokyklų paukščių migracijos sezono metu jau išjungia apšvietimą.

Pagal „The Conversation“ parengė Deimantė Daugintytė

Temos: dangoraižių architektūra, stiklas ir paukščiai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai