Pasak naujausios statistikos, Lietuvos statybų sektoriaus eksportas vis labiau auga. Lietuvių specialistai užsienyje vertinami dėl savo aukštų kompetencijų, patirties, modernių sumanymų, tačiau eksporto augimą gali pristabdyti darbuotojų trūkumas, perpildytos užsienio rinkos.
Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas
Remiantis „Verslios Lietuvos“ analitikų turimais naujausiais duomenimis, Lietuvos statybų sektoriaus užsakymų užsienyje vertė per 2019 m. I–III ketvirtį išaugo daugiau nei 50 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2018 m., iki 270 mln. eurų. 2018 m. statybų sektoriaus paslaugų eksportas siekė 247 mln. eurų, todėl ne pilnų 2019 metų šio sektoriaus eksporto rezultatai viršija prieš tai buvusių metų rezultatus apie 9 procentus.
Tokį įspūdingą rezultatą lėmė eksporto augimas į pagrindines statybų paslaugų sektoriaus rinkas – Švediją, Vokietiją ir Norvegiją bei ženkliai didėjęs eksportas į Nyderlandus ir Latviją. Į pastarąsias rinkas statybos paslaugų eksportas 2019 m. I–III ketvirtį augo daugiau nei dvigubai. Matome, kad daug metų statybos paslaugų eksportas sutelktas į 10–15 rinkų, kuriose koncentruojasi 95–99 proc. viso šio sektoriaus eksporto.
Natūralu, kad siūlydamos savo paslaugas, statybos bendrovės taip pat pasiūlo ir statybines medžiagas bei prekes. Žinoma, didžioji dalis statybinių prekių yra eksportuojamos Lietuvos gamintojų tiesiogiai, o ne per statybų įmones, bet statybinių prekių eksportas taip pat yra aktualus.
Rasa Uždavinytė, „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė
Nors statybų sektoriaus eksporto augimas ryškus, egzistuoja kliūčių, galinčių sukliudyti tolesnį spartų augimą. Sektorių neigiamai gali veikti vis lėčiau augančios kitų Europos šalių ekonomikos, „Brexit“ situacija. Be to, tam tikrose rinkose įmonės jau pasiekė savo „lubas“ ir nebeturi, kur plėstis, pavyzdžiui, Skandinavijoje, todėl įmonės bando ieškoti naujų rinkų. Kiti rizikos veiksniai – pilnai išnaudoti gamybiniai pajėgumai ir darbuotojų trūkumas.
Vienas svarbiausių sėkmės veiksnių eksporto rinkose išlieka produkto ir paslaugos kokybė bei patirtis dirbant su stambesniais užsienio klientais. Taip pat ypač svarbi rinkų analizė, produkto ir paslaugos adaptavimas pagal rinkas, rinkodara ir komunikacija, pritaikyta konkrečiai rinkai, bei eksporto procesų valdymas įmonėje. Konkrečios šalies rinkos specifikos išmanymas yra bene svarbiausias veiksnys sėkmingai pozicionuoti savo produktą ar paslaugą, atliepiant vietinius poreikius.
„Versli Lietuva“, įgyvendindama eksporto skatinimo funkciją valstybės mastu, savo veikla jau 10 metų padeda Lietuvos įmonėms, kurios nori pradėti eksportuoti ar didinti savo eksporto rodiklius. Tam yra sukurtos specialios eksporto skatinimo priemonės – pradedant nuo informacinių renginių apie konkrečias eksporto rinkas ir darbo jose specifiką iki specializuotų rinkodaros mokymų eksportuojančioms įmonėms.
Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė
Architektūrinių paslaugų eksportas pamažu auga. Tačiau architektams nėra paprasta gauti galimybę įgyvendinti projektą Vakarų rinkose, kurios yra užpildytos. Dairomasi, ir sėkmingai, į Rytų valstybes – Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną, kuriose ypač vertinami vakarietiškos mokyklos, rusų kalbą mokantys lietuvių architektai.
Dirbantiems užsienio rinkose būtina kompetencija, architekto diplomas (baigtos tarptautiniu lygmeniu pripažįstamos architektūros studijos) ir atestatas, užsienio kalbų mokėjimas. Architektas turi būti imlus modernioms skaitmeninėms technologijoms – gerai valdyti įvairias kompiuterines programas. Žinoma, visuomet pravers turimi kontaktai, ypač svarbus ir gebėjimas rasti partnerių užsienyje.
Šiais laikais informacija apie užsienio projektus ir galimybę juose dalyvauti yra lengvai pasiekiama, tačiau atsivertų daugiau kelių, jeigu valstybė sutelktų dar daugiau pastangų į architektūrinių paslaugų eksportą. Tuo tarpu norintys įsitvirtinti užsienio šalių rinkose turėtų susipažinti su tų valstybių įstatymų bazėmis.
Andrius Jančiukas, AZCM statybos projektų valdymo įmonės direktorius
Įgyvendindami projektus užsienio rinkose, matome, kad statybų rinka tampa vis labiau tarptautinė. Užsakovai vertina lietuvių įmones, nes, nors jų kainų lygis artimas Vakarų rinkoms, dažnai skiriasi paslaugų kokybė ir požiūris į darbus. Rimtos, profesionalios lietuvių bendrovės atsakingai vertina kiekvieną projektą, įsiklauso į užsakovų poreikius ir stengiasi juos maksimaliai įgyvendinti.
Kita vertus, nors esame Europos Sąjungos erdvėje, einant į naujas rinkas, kiekvienoje šalyje skiriasi techniniai, mokestiniai, administraciniai reikalavimai. Statybų rinka vis dar yra konservatyvi, jaučiama šiek tiek protekcionizmo, skiriasi įvairių valstybių tradicijos – nuo bendravimo iki technologijų.
Manau, kad, norint dirbti su užsienio užsakovais, reikia turėti sukaupus nemenką patirtį įgyvendinant įvairios paskirties projektus, turėti profesionalių, pokyčiams ir technologijoms atvirų specialistų komandą. Kitas svarbus aspektas – geras kalbų mokėjimas ir svetimų kultūrų supratimas. Deja, lietuvių įmonėms kartais pritrūksta inžinerinio pasiruošimo, kalbų mokėjimo, praktiškai įgyvendintų kokybiškų darbų, o tai tampa kliūtimi patekti į užsienio rinką.
Šiandien mūsų įmonė AZCM džiaugiasi sėkmingai įgyvendintais privačiais projektais Danijoje, Norvegijoje, šiuo metu statome kelis objektus Prancūzijos rinkoje. Kitas profesionalias, patikimas statybų sektoriaus įmones taip pat dažnai kviečiame bendradarbiauti, prisidėti prie įvairių projektų, dalyvauti užsienyje organizuojamuose konkursuose.
