Gendvilis.
Tiesa, verslininkas pripažino, kad sudėtingesnė situacija yra visuomeninės paskirties ir infrastuktūros projektų srityje. J. Gedvilio tvirtinimu, praktiškai nevyksta nauji valstybiniai konkursai, nepradedami nauji projektai. Šioje srityje situacija turėtų pasikeisti tik kitais metais, kuomet, prasidėjus naujai finansinei perspektyvai, prasidės ir nauji iš ES biudžeto ko-finansuojami projektai.
Po truputį, tačiau aukštyn
Lygiai tokios pačios nuomonės apie numatomą statybų pagyvėjimą pradėjus vykdyti naujai finansuojamus projektus iš ES biudžeto yra ir bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
„Samatas vos spėjame rengti, nes intensyviai ruošiami projektai 2016 metų struktūriniams fondams. Iš tiesų galvojome, kad 2015 metais metais pajusime nedidelį statybų rinkos kritimą dėl euro įvedimo, tačiau situacija geresnė, nei galėjome tikėtis,“ – sako J. Kriaučiūnas.
Jo manymu, statybose situacija išliks panaši ilgą laiką – stabili, po truputėlį kylanti aukštyn. Įmonės gavo gerą pamoką per praėjusį statybos „bumą“, tad išlikusios stipriausios įmonės nedarys tų pačių klaidų, o naujas kuriama jau apmąsčius ankstenes patirtis.
Procesų kompiuterizavimas – sparta ir kokybė
Pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčiai vystėsi informacinės technologijos, elektroniniai įrenginiai. Tai turėjo nemažai įtakos ir statybų verslo kompiuterizavimui. „Mitnijos“ statybų direktorius Valentinas Cilcius pastebi, kad statybų rinka Lietuvoje taip pat pasikeitė labai ženkliai.
„Šiuo metu sunku įsivaizduoti statybos aikštelę, kurioje kiekvienas statybos valdymą atliekantis komandos narys nenaudotų kompiuterio. Vis dažniau brėžiniai, visa susijusi informacija ir komunikacija, tiekimo organizavimas vykdomi elektroniniu būdu. Jeigu palyginsime situacija su ta, kokia buvo prieš 20 metų, vaizdas yra neatpažįstamai pasikeitęs“, – sako V. Cilcius.
Specialistas pasakoja, kad be statybos proceso kompiuterizavimo, atsirado daugybė kitų technologijų, kurios palengvina darbą: specialios kompiuterinės programos grafikų sudarymui bei kontrolei, vis dažniau ir Lietuvos statybų versle sutinkama LEAN sistema, skirta visų su įmonės veikla susijusių procesų optimizavimui, BIM („Building Information Modeling“) procesas, kurio pagalba yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais, nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo.
BIM vis plačiau pradedama naudoti ir Lietuvoje, todėl jam dar labiau išplitus, tai taps neišvengiamu įrankiu visose su statyba susijusiuose srityse: valstybinio sektoriaus viešuosiuose pirkimuose, statybos valdyme, medžiagų gamyboje ir tiekime, statinio administravime ir inžinerinių sistemų priežiūroje bei daugelyje kitų.
„Verta paminėti ir tokias technologijas, kaip, pavyzdžiui, lazerinius aukšto tikslumo prietaisus, naudojamus geodeziniuose matavimuose, GPS įrenginius, kurie palengvina ir padaro matavimus tikslesnius“, – mintimis apie naujausias statybų srityje taikomas technologijas dalijosi V. Cilcius.
Statybose taip pat daugėja ir automatizuotų prietaisų, tokių kaip akumuliatoriniai armatūros rišikliai. Kaip ir kitose verslo srityse, taip ir statybų versle, technologijos vystosi sparčiai.
V. Cilciaus įsitikinimu, sėkminga statybos bendrovė privalo nuolat stebėti ir reaguoti į pokyčius ir protingai taikyti tas technologijas, kurios jos verslui yra tinkamiausios, efektyviausios ir duoda didžiausią naudą“.
