Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigalios Statybos įstatymo pokyčiai, susiję su galimybe statyti ūkio būdu. Gyventojams kyla klausimų, kokiais atvejais individualų namą bus galima kaip ir iki šiol statyti savo jėgomis, o kada bus privaloma samdyti kvalifikuotą rangovą.

Aplinkos ministerija pranešime spaudai primena, kad naujojo reglamentavimo tikslas – užtikrinti statinių statybos kokybę, procesų skaidrumą, tinkamos kvalifikacijos statybos dalyvių  pasirinkimą ir atsakomybę. Pakeitimai pirmiausia yra skirti didesniems ir rizikingiems pastatams, kuriuos iki šiol buvo galima statyti ūkio būdu. Siekiama, kad jie būtų atsakingai, kvalifikuotai statomi, nes daro įtaką turto savininkų ir kitų asmenų saugumui.

„Individualių namų statybą šie pakeitimai paliečia labai nedaug. Fizinis asmuo galės statyti ūkio arba mišriu būdu gyvenamuosius pastatus iki 300 kv. m. ploto, jų priklausinius, tai yra ūkinius pastatus aplink gyvenamąjį namą, taip pat atlikti paprastąjį remontą bet kuriuose statiniuose ir statyti nesudėtingus statinius“, – aiškina aplinkos viceministrė Dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

Pasak viceministrės, gyventojai, statantys ūkio būdu turi suprasti, kad asmuo pats savo rizika ir jėgomis stato, bet visi reikalavimai, numatyti Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, galioja. Būtina turėti parengtą statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, informuoti apie statybos pradžią ir atlikti visus kitus veiksmus.

Tačiau statant šiuo būdu yra tam tikrų išimčių. Privatus asmuo gali nesamdyti atestuotų statybos vadovų, techninės priežiūros vadovo, bet tokiu atveju pats prisiima atsakomybę dėl statinio saugumo ir kitų statinio kokybės aspektų.

Kitais, didesnės rizikos atvejais, asmenys turės arba samdyti rangovą, arba patys tapti rangovais ir vykdyti visas rangovo pareigas bei atitikti visus rangovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Minėtus individualius gyvenamuosius pastatus statant ūkio būdu gali būti naudojama statytojo ir jo artimųjų darbo jėga, nesamdant kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Statant mišriu statybos būdu,  kai ūkio būdas derinamas su ranga, statytojas gali atskiriems statybos darbams papildomai samdyti atskirus rangovus, fizinius ar juridinius asmenis. Statant tiek rangos, tiek mišriu būdu pasamdyti rangovai turi turėti atitinkamą veiklą vykdyti leidžiančius dokumentus, apskaityti savo pajamas, mokėti mokesčius.

Statant didesnį nei 300 kvadratinių metrų ploto gyvenamąjį namą reikėtų samdyti rangovą. Jei statinys neypatingas, rangovas neprivalo turėti kvalifikacijos atestato, tačiau privalo skirti atestuotą statinio statybos vadovą. Statytojas turi pasamdyti ir statinio statybos techninės priežiūros vadovą. Be to, statant rangos būdu statybos darbai privalo būti apdrausti. Jei statinys ypatingas, darbų gali imtis tik kvalifikacijos atestatą turintis rangovas.

Primename, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami pastatai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių. Taip pat tie statiniai, kurių konstrukcijos sudėtingos ar jų statybai reikalingos sudėtingos technologijos.

Ypatingieji yra ir visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, daugiau kaip 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, kultūros paveldo statiniai.

Atkreipiamas dėmesys, kad iki Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pradėtiems darbams nauji reikalavimai negalios.