Blog

Statybininkai prašosi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius GEDVILAS.

 Lietuvos statybininkų asociacija inicijuoja diskusiją dėl statybos sektoriaus politikos formavimo funkcijų iš Aplinkos ministerijos perdavimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

„Statybos sektoriaus politikos perdavimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atitiktų ministerijų funkcijų paskirstymo algoritmą, pagal kurį strateginiams ūkio sektoriams įsteigiamos specialios ministerijos, o visus kitus ūkio sektorius kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nors politikos formavimo institucijų pertvarka pareikalaus tam tiktų išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje bus naudinga tiek sektoriui, tiek valstybei“, teigiama rašte.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas primena, kad statybos sektorius yra viena iš problematiškiausių Lietuvos ūkio šakų: nelegalios statybos, didžiulis šešėlis, daugybė bankrotų, neskaidrūs viešieji pirkimai, neefektyvus valstybinių statybų valdymas, stringanti pastatų renovacija, per lėta skaitmenizacija ir dėl to menkai augantis darbo našumas bei įmonių konkurencingumas, per mažos paskatos statybos darbų eksportui, nuo realaus gyvenimo atsiliekantis teisinis reguliavimas, biurokratizmas ir kt.

„Bet kurio sektoriaus pažanga priklauso visų pirma nuo to sektoriaus politikos formavimo institucijos. Manome, kad norint iš esmės spręsti statybos sektoriaus problemas, yra būtina politikos formavimo institucijų pertvarka“, – teigia D. Gedvilas.

Asociacijos rašte pabrėžiama, kad iki 1998 m. statybos sektorių kuravo Statybos ir urbanistikos ministerija, ir tik nuo 1998 m. ši sritis perduota Aplinkos ministerijai.

„Nėra abejonės, kad stambios ūkio šakos, tokios kaip gamyba, transportas, energetika, ryšiai, žemės ūkis ir pan., daro įtaką aplinkai. Statyba irgi yra viena iš tokių ūkio šakų. Tačiau tai, kad statyba daro įtaką aplinkai, savaime nėra pakankamas pagrindas šį sektorių priskirti Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, nes pagal tokią logiką Aplinkos ministerijai reiktų priskirti ir daugelį kitų ūkio šakų“, – teigiama rašte.

Asociacija taip pat pažymi, kad statyba yra svarbi šalies ekonomikos dalis, sukurianti didelę dalį BVP ir daug darbo vietų tiek pačiame sektoriuje, tiek ir susijusiuose versluose. Statybos darbai yra eksportuojami, statyboje vyksta skaitmenizavimo procesai, kuriamos naujos technologijos. Statybos darbai sudaro didelę dalį visų viešųjų pirkimų, o pastarieji sudaro didelę dalį visos statybos darbų rinkos.

„Pramonė 4.0 reikalauja iš esmės naujo ir inovatyvaus požiūrio į daugelį ūkio šakų, įskaitant ir statybą. Deja, Aplinkos ministerijos funkcijose užkoduotas iš principo ydingas požiūris – statyba vertinama ne kaip ūkio šaka, kurią reikia visokeriopai skatinti ir plėtoti, bet kaip įtakos aplinkai darytoja, kurią reikia griežtai reglamentuoti ir riboti. Statybos pramonė yra viena iš Lietuvos ūkio pramonės šakų ir todėl manome, kad teisinis reguliavimas neturėtų būti atskirtas nuo kitų pramonės šakų teisinio reguliavimo“, – teigia D. Gedvilas.

Asociacijos nuomone, statybos pramonės poreikiai sutampa su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tikslais ir funkcijomis, kurios yra numatytos ministerijos nuostatuose: pvz. ūkio vystymas, palankios aplinkos verslui kūrimas, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, technologijų ir inovacijų diegimas, eksporto ir investicijų skatinimas, konkurencingumo didinimas, viešųjų pirkimų geresnis reguliavimas, žmogiškųjų išteklių plėtra, ne maisto produktų rinkos priežiūra, produktų sauga, standartizacija, reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos bei Lietuvos profesijų klasifikatorius, ir kt.

LPK inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.