Objektas: privati mokykla „Herojus“
Architektai: Eglė Savodnikaitė, Adomas Rimšelis, Audronė Dzingienė, Gintautas Natkevičius („Architektų biuras G. Natkevičiaus ir partneriai“)
Projekto vadovai: Mantautas Jucius, Karolis Česnauskas, Tomas Jūras
Konstruktoriai: Mindaugas Vaidelys, Mantas Cėpla
Vieta: Gedimino g. 10, Kaunas
Bendrasis plotas: 3 008,16 kv. m
Metai: 2021–2023
Vaizdingoje Kauno miesto centrinėje dalyje stovinti mokykla „Herojus“ – sėkmingos konversijos rezultatas. Pastate nuo 1928 iki 2009 m. veikė viena didžiausių ir svarbiausių Lietuvoje „Spindulio“ spaustuvė. Nors pastatyta pagal tipinį tarpukario industrinių pastatų projektą, architektūriškai nebuvo laikoma vertingu statiniu, visgi spaustuvė buvo kultūriškai, ekonomiškai ir istoriškai reikšminga Laikinosios sostinės dalis. Čia spausdinti itin svarbūs to meto leidiniai ir netgi buvo kalamos monetos. 2021 metais prasidėjusi ir 2023-iaisiais įgyvendinta konversija pagal „Architektų biuras G. Natkevičiaus ir partneriai“ projektą įvertinta Nacionalinių architektūros apdovanojimų prizu.
Atvirumo filosofijos padiktuotos erdvės
Tiek pastato būklė, tiek istorinis kontekstas leido išsaugoti jį ir prikelti naujam gyvenimui išlaikant statinio tūrį ir industrinę struktūrą. Architektai pasirinko atnaujinti eksterjerą ir naujoms reikmėms pritaikyti vidaus planą. Ilgus dešimtmečius spaustuvės funkcijas atlikęs pastatas dabar priima mokinius, jų tėvus ir pedagogus, kuriems svarbi demokratiška ir laisva atmosfera.
Privati mokykla „Herojus“ itin atvira žmonėms ir tai atsispindi architektūriškai. Pirmas aukštas prieinamas visuomenei: skirtingu metu bendrosios erdvės, sportui skirtos salės, amfiteatrai naudojami ne tik mokytis, bet ir įvairiems renginiams. Tai leidžia įtvirtinti integruoto į aplinką pastato, kuris keičiasi kartu su miesto ritmu ir į jį užsukančiais žmonėmis, idėją.
Mokyklos atvirumas vienija: į direktorių mokiniai kreipiasi vardu, šioje švietimo įstaigoje nėra įprastų detalių, pavyzdžiui, direktoriaus kabineto ar skambučio. Užtat nestokojama kūrybiškumą ir bendrumą skatinančių sprendimų: yra tiek tylių, susikaupti skirtų patalpų, tiek bendras veiklas skatinančių susirinkimo zonų.
„Tai pastatas, kur beveik visos erdvės išnaudojamos daugiau nei vienai funkcijai ir nestovi tuščios: amfiteatre galima ir mokytis, ir žaisti, ir koncertuoti, ir valgyti, hole – skaityti, užsiimti kūrybinėmis veiklomis, susitikti su tėvais ar net šokti“, – vardija architektai.
Daugiafunkcių erdvių idėja, architektų biuro vadovo Gintauto Natkevičiaus teigimu, padeda pastatą eksploatuoti optimaliai, nesukuriant nenaudojamų, tuščių erdvių.
Nors pastato istorija ilga, rekonstruojant pavyko išsaugoti visas pastato konstrukcijas. Pasak architektų, jos buvo ne tik gerai išsilaikiusios, bet ir gana estetiškos palikti atviras interjere. „Tai duoklė pastato istorijai, o kartu ir edukacinis elementas, kadangi mokiniai gali susipažinti ne tik su buvusios spaustuvės istorija, bet ir ankstesniais statybos būdais“, – pažymi kūrėjai.
Konversijai įgyvendinti prireikė palyginti nedaug naujų metalo konstrukcijų viršutiniame, papildomame aukšte.
Betono nepakeičiamumas
Betono konstrukcijos vis dar buvo geros būklės, todėl jos liko dėmesio centre ir po konversijos. Atnaujinto pastato fasadai apdailinti industrinį charakterį turinčiomis lygiomis ir tūrinėmis galvanizuoto plieno plokštėmis. Tai ne atsitiktinis sprendimas.
„Betonas turi tapybiškumo, nes jo tekstūros raštai nesikartoja, todėl suradome analogišką medžiagą – karštai cinkuoto metalo lakštus, kurių paviršius galutiniame procese kinta taip pat nenuspėjamai kaip ir betono. Kadangi tai yra natūralumo, tikrumo požymis, šios dvi medžiagos – betonas ir galvanizuotas metalas – yra labai panašios ir papildo viena kitą“, – argumentuoja architektas G. Natkevičius.
Betonas – apskritai architekto mėgstama medžiaga, kurią dėl tvirtumo, patvarumo ir ilgaamžiškumo dažniausiai renkasi laikančiosioms konstrukcijoms.
„Tai yra lanksti medžiaga, su kuria galima išgauti įvairias formas, o sukietėjusi ji virsta tvirtomis ir palyginti mažo skerspjūvio konstrukcijomis. Taip pat tai ir nedegi medžiaga. Todėl ji vis dar išlieka viena populiariausių ir kol kas nepakeičiama statant aukštybinius pastatus“, – svarsto G. Natkevičius.
Architektas mato platesnį šios medžiagos potencialą. „Betonas įprastai atsiskleidžia per santykį su kitomis medžiagomis ir tuomet suskamba netikėtomis natomis, tarkime, su aliuminio-stiklo vitrinomis ar medine grindų danga – jau baigtame įrengti objekte. Tai priklauso nuo projekto idėjos, kuri subrandinama kartu su užsakovu. Nėra paprasta įtikinti užsakovus atidengti betono konstrukcijas, ypač statybų metu. Yra buvę ir atvejų, kai palikti betono paviršiai po kurio laiko buvo uždengti plokštėmis arba tiesiog užglaistyti ir nudažyti“, – apie projektų baigtį pasakoja architektas.
O betono, kaip estetiško paviršiaus, galimybes G. Natkevičius mato plačias, tik, pasak architekto, reikia kliautis rangovo profesionalumu ir plačiau atskleisti betono konstrukcijų estetiką, pavyzdžiui, užtikrinant, kad betonas neįgertų purvo, dulkių, kitų apnašų, betono paviršius būtų hidrofobiškas bei atsparesnis pažeidimams.
Specialisto manymu, kritikos strėlių dėl tvarumo stokos sulaukiantį betoną artimiausioje ateityje dar bus sunku kuo nors pakeisti: „Statybinės medžiagos evoliucionuoja, bet šiuo metu dar nėra alternatyvos įprastam betonui ir reikia įvertinti realijas – 90 proc. žmonių dar nelabai supranta, kas iš tikrųjų yra tvarumas. Todėl kol kas tai labiau madingas žodis nei konkretūs veiksmai.“
Įveikti sunkumai konvertuojant spaustuvę į šiuolaikinę mokyklą
Generalinės rangos darbus projekte atliko įmonė „Mosta“. 2009 m. įsteigtos įmonės specializacija yra įvairaus sudėtingumo statinių konstrukcijų įrengimas. Pagrindinė veikla: betonavimo, mūrijimo ir surenkamųjų konstrukcijų montavimo darbai.
Aukštos specialistų kompetencijos leido įveikti sunkumus. „Pagrindinis iššūkis buvo naujų konstrukcijų prijungimas prie jau esamų. Kadangi pastatas senos statybos, buvo nemažai nuokrypių, teko pasukti galvą, kad rastume aukso viduriuką jungdami su naujomis konstrukcijomis. Taip pat teko stiprinti esamas kolonas, aplink jas įrengiant naują armatūros tinklą ir užbetonuojant (betono markė C35/45). Dėl to senosios kolonos tapo ne tik stipresnės, bet ir estetiškesnės“, – apie darbus pasakoja įmonės „Mosta“ direktorius Tomas Mačkinis.
Sudėtingų sprendimų netrūko. Tarp išspręstų iššūkių įmonės vadovas paminėjo virš pirmo aukšto ant fasado perimetru einančio stogelio montavimą. „Betoniniai gaminiai sunkūs, tad teko įrengti rimtą metalinę konstrukciją, kad pakabintus gaminius laikytų“, – paaiškina T. Mačkinis.
Ilgaamžiai ir patvarūs langai – mokyklos saugumo ir komforto garantas
Mokykloje „Herojus“ sudėti belgiško profilio aliuminio langai, naudotas trigubas stiklų paketas su grūdintuoju stiklu. Langų gamyba pasirūpino didelę patirtį rinkoje turinti įmonė „Rūdupis“.
Tokių langų pasirinkimas leidžia sukurti didelį atsparumą smūgiams, vibracijoms. Tai svarbu aplinkoje, kur būna daug vaikų ir judėjimo. Jei grūdintasis stiklas dūžta, jis subyra į mažus, bukais kraštais gabalėlius, kurie yra gerokai mažiau pavojingi nei įprasto stiklo šukės. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti mokinius nuo traumų.
Įmonės „Rūdupis“ pagaminti langai – ilgaamžiai, kadangi jie iš itin kokybiškų medžiagų, o grūdintojo stiklo nereikia dažnai keisti, nes jis atsparus braižymui, temperatūrų pokyčiams ir UV spinduliams. Tai sumažina ilgalaikes mokyklos pastato priežiūros išlaidas. Grūdintasis stiklas taip pat pasižymi geresnėmis garso izoliacijos savybėmis, palyginti su paprastu stiklu, todėl padeda sukurti tylesnę, mokymuisi palankesnę aplinką.
Pagaminti langai atitinka aukščiausius šilumos izoliacijos standartus: šilumos perdavimo koeficientas siekia statybos techniniuose reikalavimuose nurodomą vertę U ≤ 0,8 W/m²·K. O pasirinkti stiklo paketai pasižymi geromis garso izoliacijos savybėmis, todėl padeda sukurti tylesnę, mokymuisi palankesnę aplinką.
32 metus veikiančiai įmonei „Rūdupis“ šis projektas buvo nesudėtingas. Įmonės vadovas Povilas Kriauza nurodė, kad tik pirmo aukšto vitrininiai langai reikalavo nestandartinių sprendimų. Struktūrinis fasadas sudėtingesnis iš konstruktyvo dalies, o kituose aukštuose langai gaminti standartiniai. UAB „Rūdupis“ savo veikloje taiko pažangiausias programas: „Klaes“, „Solidworks Premium“, „AutoCAD“, „ReynaPro“, „SchueCal“, „Camplus“, „Job“, „Driver CAD“ ir moderniausias gamybos linijas, todėl gali pasiūlyti individualius, nestandartinius, unikalius gaminius.
„Labai atsakingai žiūrime į kokybę. Kai klientai lieka patenkinti gaminių kokybe, laikas dirbant tiek metų neprailgsta“, – apie kelis dešimtmečius besitęsiančią veiklą sako įmonės vadovas.
UAB „Artevis“ – inovatyvūs sprendimai sudėtingiausiuose objektuose
Įmonė UAB „Artevis“ mokykloje „Herojus“ įgyvendino išsamų technologinį projektą: pasirūpinta elektros instaliacija, pažangiais apšvietimo sprendimais, šiuolaikiška vaizdo stebėjimo sistema, gaisro aptikimo ir signalizavimo įranga, praėjimo kontrolės bei transporto valdymo sistemomis. Taip pat atliktas išmanusis pastato automatizavimas ir visapusis apsaugos sistemų montavimas, užtikrinantis ne tik saugumą, bet ir efektyvų energijos naudojimą.
Nors objektas priklauso kultūros paveldui, ilgametė UAB „Artevis“ patirtis leido sklandžiai įgyvendinti visus darbus, laikantis aukščiausių kokybės ir saugos reikalavimų. Įmonė savo veikloje remiasi daugiau nei 11 metų patirtimi ir nuolat diegia naujausias technologijas, prisitaikydama prie sparčiai kintančio statybų sektoriaus poreikių.
Tarp išskirtinių projektų įmonės vadovas Artūras Švėgžda išskiria Radvilų rūmų dailės muziejų. Jame įrengta pažangi BMS (Building Management System) sistema, kuri leidžia centralizuotai valdyti apšvietimą, šildymą, vėdinimą ir oro kokybę. Tai ypač svarbu muziejuje, kur kiekvienai ekspozicijai būtina palaikyti skirtingą mikroklimatą. Įdiegtos CO₂ koncentracijos stebėjimo technologijos, tikslios kontrolės kondicionieriai ir automatizuota klimato kontrolė užtikrina tinkamas sąlygas eksponatams ir komfortą lankytojams. Visos sistemos yra integruotos ir prižiūrimos nuotoliniu būdu – tai ir patogu, ir leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius.
UAB „Artevis“ didžiuojasi tiek savo įgyvendintais projektais, tiek aukštais vadybos bei kokybės standartais. Įmonė yra sertifikuota pagal ISO 9001 (kokybės vadybos sistema), ISO 14001 (aplinkosaugos vadyba) bei ISO 45001 (darbuotojų saugos ir sveikatos vadyba), o tai reiškia, kad kiekvienas projektas vykdomas atsakingai, laikantis tarptautinių reikalavimų ir aplinkosaugos principų.
Šiandien UAB „Artevis“ yra ne tik patikimas rangovas, bet ir inovacijų diegėjas – nuolat investuojama į darbuotojų kvalifikaciją, pažangias technologijas bei sistemų integraciją, siekiant klientams pasiūlyti ilgalaikę vertę ir išmanius sprendimus.
