Viduryje grupės – kubas, kuriame įrengtas sanitarinis mazgas, o aplink jį ratu išdėstytos skirtingo dydžio ir paskirties erdvės. Vaikai turi galimybę judėti iš vienos erdvės į kitą, pabūti vienumoje ar žaisti 4–5 vaikų grupelėmis arba visi kartu. Geras oras? Kūrybiniai užsiėmimai vyksta terasoje, į kurią patenkama tiesiai iš grupės, neįveikdamas keliasdešimt laiptelių per ilgą koridorių. Tokį vaizdą dauguma tikėtųsi pamatyti privačiame darželyje, bet ne valstybiniame.

„Savivaldybių darželiai turi labai didelį kūrybinį potencialą“, – sako architektas Rokas Kilčiauskas pridurdamas, kad savivaldybių darželiai gali pasigirti didelėmis grupių patalpomis, dideliais kiemais, o pastato sienų konstrukcijos nesunkiai modifikuojamos. R. Kilčiauskas buvo atsakingas už projektų, skirtų savivaldybių darželiams atnaujinti, parengimą ir tvirtina, kad šį atrodo tik vaizduotės nupieštą vaizdą po kelerių metų galėsime išvysti patys kai kuriuose Lietuvos savivaldybių darželiuose.

Dauguma šiuo metu veikiančių savivaldybių darželių statyti sovietmečiu, prieš maždaug 40 ar 50 metų. Architektūriniai pastatų sprendimai atspindėjo tuo metu dominavusį požiūrį į mažą vaiką ir jo mokymą. Darželis, visų pirma, buvo skirtas vaikų priežiūrai, o ne ugdymui. „Buvo ugdomas pasyvus vaikas, todėl vaikai mokėsi vienoje erdvėje visiems kartu sėdėdami prie staliukų ir atlikdami tą pačią užduotėlę. Pastato erdvės buvo griežtai suskirstytos pagal paskirtį ir pritaikomos dažniausiai tik vienai funkcijai. Pavyzdžiui, miegui iki šiol kai kuriuose darželiuose skirta atskira patalpa, nors vaikai darželyje per dieną miega tik dvi valandas“, – pasakoja Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė.

Pasak L. Jankauskienės, požiūris į vaiką, į jo mokymąsi dabar labai pasikeitė. „Šiuolaikinis vaikas yra smalsus, gabus, jam darželyje reikia sudaryti galimybes tyrinėti, eksperimentuoti, mokytis žaidžiant“, – teigia L. Jankauskienė.

Savivaldybių darželiams modernizuoti skirta 20,3 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto. Jei suma pati viena mažai ką sako, tai iškalbingesnė, bent jau man, pati atnaujinimo idėja ir pasikeitęs valstybės požiūris. Darželiai, kurių planuojama apie 50, bus atnaujinami ne atliekant vadinamąjį euroremontą, kas dažniausiai buvo daroma iki šiol, o pagal architektų iš anksto parengtus projektus, kuriuose svarbiausia – sukurtos sąlygos vaikui žaisti, aktyviai judėti ir taip mokytis. „Šiandieninio vaikų darželio erdvės turėtų būti mobilios, sudarančios galimybes jas transformuoti pagal poreikį ir tikslus, stiprinančios vaikų smalsumą, lavinančios fantaziją“, – įsitikinusi L. Jankauskienė, globojusi darželių projektų parengimo idėją.

Planuojama, kad kai kuriose savivaldybėse bus atnaujinamos viso darželio patalpos, o kitose – jų dalis, arba kompleksiniam atnaujinimui, tikimasi, savivaldybės suras papildomų finansavimo šaltinių.

Šiuo metu jau pasirašinėjamos pirmosios ES struktūrinių fondų projektų sutartys, kurių būtina sąlyga – naudotis parengtomis darželių atnaujinimo rekomendacijomis. Darželiai modernizuojami pagal ES investicijų priemonę „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skatinimas“, kurią administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra.

Projektus darželių atnaujinimui parengė profesionalūs architektai kartu su Vilniaus dailės akademijos studentais. Prieš tai vyko forumai-diskusijos su Lietuvos ir užsienio ugdymo specialistais bei architektais, dar vėliau – kūrybinės dirbtuvės su pasirinktų darželių vaikais, kurie pasiūlė konkrečius privatumą užtikrinančius architektūrinius sprendimus ir piešdami svajojo apie į namus panašią aplinką, vietą laipioti, bėgioti, čiuožti ir pan. Įtraukti ir vaikų tėvai, darželio ugdymo specialistai.

„Svarbiausia parengtuose darželių atnaujinimo projektuose – daugiafunkcės erdvės, kurios sukurtos sujungiant grupes, atsisakant nenaudojamų patalpų. Tokios erdvės užtikrins, kad vaikų ugdymosi procesas vyktų ne tik grupės patalpose. Šios erdvės gali būti išnaudojamos vaikų kūrybinei veiklai, privatiems auklėtojų pokalbiams su tėvais, darželio bendruomenės iniciatyvoms“, – sako Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas, architektas, vadovavęs darželio projektų parengimui R. Kilčiauskas.

Išanalizavus Lietuvos darželių architektūrą parengti 5 tipiniai projektai, kurie tiesiogiai ar adaptavus galės būti pritaikomi kiekviename darželyje. Daugiau informacijos – www.projektas-aikstele.lt.

R. Kilčiauskas priduria, kad siūlomi architektūriniai sprendimai neišvengiamai reikalaus ir peržiūrėti ugdymo procesą, personalo funkcijas. Be to, požiūrį turi keisti ir tėvai, kurie dažnai nesidžiaugia išgirdę, kad vaikai miegos ant čiužinukų.

esinvesticijos.lt inf.