Rapolo bažnyčia turi apsaugos zoną, tačiau ji planuojamo sklypo nesiekia, todėl vizualiniam konfliktui prielaidų nebūtų.
Anot pastato architekto R. Bimbos, siūloma arkos pavidalo dviejų tūrių kompozicija įrėmintų Baltojo tilto ašį ir nukreiptų ją toliau, „Europos“ administracinio ir verslo centro erdvės link. Pastato pirmajame aukšte būtų įrengta įstiklinta visuomeninė erdvė su restoranais, kavinėmis ir kitomis visuomeninėmis, komercinėmis funkcijomis. Viršutiniai aukštai būtų išnuomoti biurams. Po pastatu numatytas trijų aukštų požeminis parkingas. Jo antrajame aukšte siūlmas pėsčiųjų tunelis, jungsiantis Šnipiškių skverą su požemine perėja po Konstitucijos prospektu, vedančia į Europos aikštę. Sprendžiant didelio parkavimo vietų poreikio problemą projekto iniciatoriai tariasi su gretimai esančio viešbučio savininkais dėl bendro parkingo įrengimo ateityje.
Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba (VAUET) pritarė, jog kol kas urbanistinės kalvos dešiniajame Neries upės krante kompozicija nėra baigta: aukšti pastatai formuoja „skardį“ ties Konstitucijos prospektu, o tolygaus žemėjimo upės link trūksta. Daugumos nuomone, pietinėje kalvos dalyje tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės, viešbučio „Radisson Blue Hotel Lietuva“ kaimynystėje galėtų atsirasti ir daugiau aukštybinių pastatų. Taigi, pabrėžė ekspertai, reikėtų įvertinti ir planuoti ne tik vieną sklypą Baltojo tilto ašyje, bet platesnę teritoriją tarp „Swedbank“ būstinės ir šn. Rapolo bažnyčios.
Tačiau pateiktam pastato projektui ekspertai pareiškė daug pastabų. Jų nuomone, Baltojo tilto ašyje esantis sklypas – itin matomas, jame atsirasianti architektūra turės didelės įtakos viso Naujojo miesto centro dešiniajame Neries krante kompozicijai ir įvaizdžiui, todėl turinti būti ypatingai aukštos kokybės. Pritarusi idėjai pratęsti Baltojo tilto ašį Europos aikštės link, o ne užkirsti ją pastatu, didelė dalis ekspertų sukritikavo grubias siūlomo pastato proporcijas, pareikšta pastabų dėl pernelyg tiesmuko dominavimo išklotinėje, užstojant antrame plane esančius aukščiausius pastatus. Abejonių sukėlė ir stambių, plačių stačiakampių siluetas.
Ekspertų nuomone, būtina išsamiau panagrinėti pastato reikšmę urbanistinės kalvos kompozicijai (ar jis turėtų būti išsiskiriantis akcentas, ar įsilieti), santykiui su kitais gretimais pastatais, jo paties proporcijoms. Dalis ekspertų pasisakė už tai, jog pastatas neturėtų užstoti Europos verslo centro dominantės nuo Baltojo tilto, o vartų idėją būtų galima formuoti ir kitaip, tilto ašį įrėminant vienu tūriu ir „Lietuvos“ viešbučiu. Ekspertai rekomendavo itin didelį dėmesį skirti sklypo parametrams – užstatymo tankumui, intensyvumui (kuris pasiūlytame projekte atrodo per didelis), aukštingumui, prioritetą teikiant architektūrinei kokybei. Ekspertų neįtikino ir požeminio pėsčiųjų tunelio sprendimas – jų nuomone, toks viešųjų erdvių sujungimas nepatrauklus ir jam reikėtų ieškoti alternatyvų, suteikiant pėsčiųjų ašiai daugiau reikšmės ir visuomeninės funkcijos.
