Naujojo Vilniaus miesto centro dešiniajame Neries krante veidas žada netrukus keistis. Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – daugiaaukščio administracinio pastato statybas planuoja bendrovė „Lords LB“.
Šiuo metu galiojantys Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentai teritorijoje tarp Konstitucijos prospekto ir upės leidžia tik neaukštybinių (iki 35 m aukščio) pastatų statybą. Šiuo metu pradedama Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo procedūra, kuri leistų koreguoti aukštybinių pastatų statybai skirtą zoną. Kokia galėtų būti šios zonos erdvinė kompozicija ir parametrai, Vilniaus architektūros-urbanistikos tarybai pristatė architektai M. Pakalnis, I. Kliobavičiūtė, D. Sabaliauskienė, R. Bimba, O. Voišnis ir M. Noreika.
Pasak vieno iš urbanistinės studijos autorių architekto M. Pakalnio, Vilniaus savitumą kuria skirtingos morfologijos kvartalai, išsidėstę žalių šlaitų fone, ir dešiniajame Neries krante esantis aukštybinių pastatų sektorius yra vienas iš jų. „Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S. Motieka, M. Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – „Europos“ verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato.
Tiek šios studijos sprendiniuose, tiek ir faktiškai Neries dešiniojo kranto architektūrinę kalvą sudaro 3 kvartalų grupės. Kvartaluose tarp Konstitucijos pr. ir Lvovo g. išsidėstę aukščiausi pastatai formuoja kalvos „gūbrį“, kvartaluose tarp Lvovo g. ir Krokuvos g. numatyti aukštybiniai pastatai formuos šios kalvos “šiaurinį šlaitą”. „Pietinis šlaitas“, esantis piečiau Konstitucijos prospekto nesuformuotas – jį sudaro tik 2 aukštybiniai pastatai. Jo visavertis suformavimas negalimas dėl galiojančio bendrojo plano sprendinių – čia nenumatyta teritorija, kurioje galimi aukštybiniai pastatai.“ (ištrauka iš urbanistinės studijos)
Anot analizes iš įvairių Vilniaus panoraminių taškų pristačiusio architekto, planuojamame sklype galintis atsirasti aukštybinis pastatas patektų į bendrą kompozicijos siluetą ir iš jo neišsišoktų. Jis užpildytų ir formuotų aiškiau išreikštą pietinį urbanistinės kalvos parterį, urbanistinės kalvos siluetas sklandžiau „nusileistų“ upės link. Pasak I. Kliobavičiūtės, daugiaplaniškumas būdingas Vilniaus senamiesčiui, šis principas teigiamai vertintinas ir naujojo miesto centro kompozicijoje. Anot architektų, aukštybinis pastatas šioje miesto vietoje taip pat išryškintų Konstitucijos prospekto ašį, formuotų kol kas nepakankamai artikuliuotas erdves – Europos aikštę ir skverą tarp viešbučio ir VCUP parduotuvės. Greta upės esanti šv.
