Aplinkos ministerijos bandymas daugiabučių modernizacijos mastus reguliuoti kvotomis bene skaudžiausiai atsiliepė sostinei. Nors Vilniuje tūkstančiai kiaurų daugiabučių, valstybės renovacijos politika palankesnė mažesniems miestams, tokiems kaip Kelmė, Ignalina. Pažymint, kad renovacijos projektų įgyvendinimas šiuose miestuose viršija 80 procentų, juose, planuojama, bus leista atnaujinti, tai yra, bus skirtas finansavimas, po 30 namų. Tuo tarpu šalies didmiesčiams (Vilniui, Klaipėdai, Kaunui, Panevėžiui) – po 19. Šiauliams dar mažiau – tik 7.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydamas perskirstyti paraiškų skaičių ir vietoj finansuojamų vos 19 daugiabučių skirti lėšų 33 namams, kuriems savivaldybė jau yra parengusi paraiškas, atnaujinti, taip pat numatyti daugiau lėšų atnaujinti kitus renovacijai pasiruošusius sostinės daugiabučius. Iš viso Vilniuje yra apie 6900 daugiabučių namų, bent pusei jų būtini renovacijos darbai. Jei finansavimas būtų skiriamas proporcingai gyventojų skaičiui, sostinėje būtų galima kasmet renovuoti bent po 100 daugiabučių.
„Daugiabučių renovavimo procesas buvo jau įsibėgėjęs, mes matėme puikius rezultatus – vien per sausį baigti modernizuoti 10 daugiabučių. Pernai Vilnius renovavo daugiau daugiabučių namų nei kiti didieji Lietuvos miestai – 85. Tai ne tik mūsų, tai visų vilniečių nuopelnas, kurie supranta, kad atnaujindami savo namą ne tik padidins jo vertę, bet ir gyvens šilčiau, mokės mažesnes sąskaitas už šildymą. Deja, šiais metais ministerija Vilniui skirs lėšų renovuoti vos 19 daugiabučių namų. Savivaldybė, atrinkdama daugiau kaip 30 paraiškų renovacijai, vadovavosi visomis rekomendacijomis, todėl nemato jokio teisinio pagrindo atmesti 14 paraiškų ir neskirti finansavimo šiems daugiabučiams renovuoti“, – komentavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jis tikisi, kad AM atsižvelgs į sostinės gyventojų pasiryžimą atnaujinti savo būstus ir skirs didesnį finansavimą.
Į Vilniaus mero skundus socialiniame tinkle iškart sureagavo aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. Ji apgailestavo, kad savivaldybės pačios nesirūpina atlikti konkrečius žingsnius, reikalingus norint pakeisti ankstesnės Vyriausybės patvirtintas kvotas. „Paprašėme Savivaldybių asociacijos pateikti siūlymą dėl naujų kvotų skirstymo kriterijų – kol kas nesulaukėme. Valstybės biudžetas reikšmingai prisideda prie projektų įgyvendinimo, todėl negali paremti visų norinčių vienu metu. Gal savivaldybė norėtų prisidėti?“ – siūlė viceministrė.
Daugiausia namų pagal modernizavimo programą pernai atnaujinta Antakalnio, Naujamiesčio, Verkių ir Žirmūnų rajonuose. Seniausi atnaujinti namai statyti prieš beveik aštuonis dešimtmečius, keletas – prieš tris dešimtmečius. 85 daugiabučiams namams modernizuoti buvo skirta 33,4 mln. eurų iš valstybės ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.
Atnaujintuose namuose energijos sunaudojimas sumažėja 40–60 ir daugiau proc., gerėja gyvenimo kokybė, taupiau naudojami gamtos ištekliai, auga būsto vertė. Lyginant du tipinius namus Žirmūnuose, renovuotame name, kuriame pakeisti langai, apšiltintas stogas ir fasadas, įstiklinti balkonai, 60 kv. m buto gyventojai už šildymą vidutiniškai sumoka 16 eurų. Nerenovuotame name – maždaug 43,5 eurus.
Palyginus Lietuvoje teikiamą paramą daugiabučių atnaujinimui su kitomis šalimis, mūsų valstybės parama yra gana didelė. Nepasiturintiems valstybė apmoka visas su renovacija susijusias išlaidas. Tačiau nuo praėjusių metų valstybės parama atnaujinantiems būstus sumažėjo: perpus – dokumentams rengti, o parama rangos darbams šilumą taupančioms priemonėms sumažėjo 5 proc. – iki 35 proc.
Iki sausio 20 d. vilniečiai galėjo teikti paraiškas ir dalyvauti Aplinkos ministerijos paskelbtame trečiame renovacijos etape, kuriame panoro dalyvauti ir buvo atrinkti 33 daugiabučių namų savininkai.
