Kovo 8-tą dieną paskelbtas tarptautinis viešasis atviras konkursas „Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kino teatro pastato (Respublikos g. 40, Panevėžyje) rekonstravimas“ kėlė iššūkį architektams parengti išskirtinės architektūros visuomeninio pastato koncepcijos projektą, kuris taptų profesionaliojo – modernaus ir šiuolaikinio meno – reprezentacine erdve, ryškiu kultūriniu tašku, skirtu eksponuoti multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus ir kitų ryškių vietinių ir tarptautinių menininkų darbus. Menų centras, planuojamas įgyvendinti dviem etapais, taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.
Konkursui buvo pateikta devyniolika darbų. Pasiūlymų kokybę vertino ekspertinė komisija sudaryta iš septynių narių, iš kurių du užsienio architektai. Kokybės vertinimo kriterijai: urbanistika; architektūra ir dizainas; sprendinių daugiafunkciškumas ir racionalumas; tvarumas ir efektyvumas ir „Stasiškumas“.
Konkurso nugalėtojais tapo geriausiai ekspertinės komisijos įvertintas MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“ komandos darbas (pasiūlymo šifras: 200300). Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius. „IMPLMNT architects“ architektai pasiūlė drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Ekspertinė komisija labai teigiamai vertino pasiūlymo urbanistinį integralumą, kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę pietinėje sklypo dalyje. Architektūriškai darbas yra drąsus ir ryžtingas. Neliekantis nepastebėtas ir nepaliekantis abejingų, tačiau nuosaikus ir vientisas. Architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. Pirmajame etape siūloma pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų.
„IMPLMNT architects“ – 2016 m. Vilniuje įsikūrusi architektų studija, kurianti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Architektų darbus buvo galima pamatyti 2017 m. Leipcigo knygų mugėje, kur „IMPLMNT architects“ Lietuvos kultūros instituto užsakymu suprojektavo Lietuvos nacionalinį paviljoną, šiais metais pelniusį „Lietuvos dizaino forumo“ ir „Gero dizaino“ prizą. Tais pačiais metais architektai sulaukė pripažinimo Minske vykusioje Tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje, kurioje dviejose kategorijose – už Vilniaus „Keistuolių teatro“ rekonstrukciją ir Lietuvos nacionalinį paviljoną Leipcigo knygų mugėje – pelnė dvi pirmąsias vietas.
„IMPLMNT architects“ projektuoja visuomeninių pastatų architektūrą ir interjerus bei ekspozicijų architektūrą. Kurdami ekspozicijas, daugiausia dėmesio skiria jų koncepcijai, o visuomeniniuose objektuose, kurie beveik visada statomi urbanizuotose teritorijose – kontekstui. Muziejų, meno centrų ir parodų architektūra jiems taip pat nėra svetima: pastaraisiais metais architektų studijos darbus galima buvo matyti Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ar Vilniaus knygų mugėje.
Techninio projekto inžinerinę dalį projektuos „Sweco Lietuva“ – viena universaliausių inžinerinių konsultacijų ir projektavimo įmonių Lietuvoje. „Sweco Lietuva“ pastatų inžinerijos specialistų kompetencija apima visus svarbiausius rengiamo projekto aspektus: nuo konstrukcijų, šildymo ir vėdinimo sistemų iki elektrotechnikos ir energinio naudingumo sprendimų. Įmonės projektai Lietuvoje: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės paskirties pastato projektavimas (paslaugos: 3D / BIM modeliavimas, techninis ir darbo projektai). „Hanner“ administracinio biurų pastato Vilniuje rekonstrukcijos projektavimas (paslaugos – techninis projektas). Vilniaus universiteto Nacionalinio fizikinių ir technologijos mokslų centro pastato projektavimas (paslaugos: 3D / BIM modeliavimas, techninis projektas, darbo projektas, statybos projekto vykdymo priežiūra).
Antroji vieta skirta darbui „Tinklas“, kurio autoriai – įmonės „Klasikinio portiko“ architektų komanda. Ekspertinė komisija įvertino pasiūlymo išmintingumą ir inovatyvų miestovaizdžio suvokimą. Pastebėta, kad realizavus tik pirmąjį etapą situacija iš esmės daug nepasikeičia, tačiau įgyvendinus antrąjį etapą viešosios erdvės beveik nebelieka. Architektūriškai darbas yra konceptualus ir drąsus, tačiau abejojama, ar architektūrinio nebaigtumo įvaizdis yra tinkamas tokio tipo statiniui. Tikėtina, kad statinį realizavus, statybinių pastolių naudoti nepavyks, kas iš esmės keis detales, todėl keisis ir bendras pastato vaizdinys. Sprendinių daugiafunkciškumo požiūriu pastato erdvės yra lanksčios ir lengvai transformuojamos bei prisitaikančios.
Trečioji vieta skirta darbui (šifras: 220430), autorių pavadintam „Asambilažu“. Darbo autoriai – Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius ir įmonė „Siena“. Ekspertinei komisijai šis pasiūlymas pasirodė urbanistiškai įdomus. Kompleksas neatrodo kaip vienas pastatas ir Panevėžiui gali pasiūlyti tai, ko miestas dar neturi. Siūloma smulkiagrūdė nevienalytė urbanistinė struktūra iš esmės yra galimas sprendimas. Pasiūlymas yra architektūriškai įdomus ir labai kontrastingas. Pastato planas, kuris siūlo „labirinto“ tipo praėjimą yra didžiulis privalumas. Siūlomas naratyvas yra įdomus ir nevienalytis. Erdvę formuojantis žiedas nors ir įdomi detalė, bet gana sudėtingai realizuojama. Abejojama, ar toks kontrastingas darbas sugebės suvaldyti esamą chaotišką urbanistinį audinį. Komisija pastebėjo, kad darbe įdomiai ir netikėtai artikuliuojamas „stasiškumo“ aspektas, kai dalis pastato išsiveržia į viešąją erdvę.
Ekspertinė komisija taip pat išskyrė tris darbus (nepriklausomai nuo vertinimo rezultatų) kuriuos norėtų pastebėti:
Darbas šifru: 500002, (autoriai: įmonė „AEXN“)
Ekspertinė komisija išskyrė darbą už literatūrišką projekto koncepciją, pastangas atrasti „stasiškumo“ identitetą. Pasiūlyme siekta subtiliai užkoduoti Panevėžio „pamatą“. Pasiūlymas išskirtinis, netikėtas ir įtraukiantis.
Darbas šifru 770000 (autoriai: įmonė „Klaipėdos komprojektas“)
Ekspertinė komisija išskyrė darbą už drąsą, netikėtumą ir poetiškumą sprendiniuose.
Darbas šifru 111111 (autoriai: įmonė „TAEM architektai“ ir „Architektūros linija“)
Ekspertinė komisija norėtų pažymėti šį pasiūlymą už patrauklius viešosios erdvės sprendinius. Darbe siūloma viešoji erdvė kuria du patirties sluoksnius. Neliko nepastebėtas ir bandymas pakilti virš miesto.
Visus pasiūlymas vertino ekspertinė komisija:
• Rimantas Pauža (architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius).
• Stasys Eidrigevičius (menininkas).
• Daiva Gasiūnienė (architektė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė).
• Audrius Ambrasas (architektas, Ambraso architektų biuras).
• Lukas Rekevičius (architektas, AKETURI ARCHITEKTAI).
• Stanislawas Denko (architektas, WIZJA, Lenkija).
• Johanas de Wachteris (architektas, „Johan De Wachter Architects“, Olandija).
Darbus recenzavo:
• Audrys Karalius (architektas, Architekto A. Karaliaus dirbtuvės).
• Lolita Jablonskienė (dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė).
Ekspertinės komisijos sekretorė ir konkurso organizatorių atstovė:
• Živilė Šimkutė (urbanistė, MB „MASH Studio“ direktorė).
Ekspertinės komisijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir konkurso organizatorių vardu dėkojame visiems dalyviams, pateikusiems pasiūlymus, už kantrybę laukiant viešojo pirkimo procedūrų pabaigos.
Kitas SEMC etapas – pirmojo etapo techninio projekto rengimas ir investicinio projekto paruošimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Panevėžio miesto savivaldybė dės visas pastangas, jog šis projektas, kaip ir kiti Panevėžio mieste įvykę konkursai miesto atnaujinimui, būtų kokybiškai įgyvendintas ir taptų Panevėžio miesto ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo akcentu.
Daugiau informacijos: www.semc.lt