Paskelbtas rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas „Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“, organizuojamas nuo 2003 metų. Konkurso sumanytojas ir organizatorius architektas Leonardas Vaitys nuo 2013 metų patikėjo šią funkciją A. Zavišos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje.
Pasak konkurso koordinatorės Jurgitos Raišutienės, „Dėkingi neabejingiems šiam konkursui, jo idėjos tęstinumui ir teikiantiems darbus bei išsakantiems nuomones, nes per tiek metų nesibaigiantys ieškojimai ir diskusijos apie pačią rekreacinės architektūros sampratą, o ir kokie kūriniai gali pretenduoti. Konkurso organizatoriams remiantis skirtingais šaltiniais pavyko taip susidėlioti rekreacinės architektūros specifiką“, Lot. Recreatio – atkūrimas, atstatymas. Rekreacinė veikla, kai pailsima, atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, pasirinktinai pagal asmens poreikius. Svarbus poilsio elementas yra įprastinės veiklos ir aplinkos pakeitimas, malonios emocijos. Rekreacinei veiklai būtina speciali erdvė ir įrenginiai: teritorijos, akvatorijos, pastatai, patalpos – atitinkama rekreacinė aplinka. Rekreacinė aplinka [tiek gamtinė, tiek urbanistinė] įvairaus erdvinio mastelio: dideli pajūrio ar ežerų rajonai, specializuoti rekreacijai; kurortai; rekreacijos [poilsio, turizmo ir sporto] įstaigų kompleksai; pavieniai pastatai; paplūdimiai, miško parkai; parkai; krantinės; vandens baseinų kompleksai; sporto aikštynai. Rekreacinė architektūra – tai tokia architektūrinės veiklos šaka, kurios objektas yra rekreacijos erdvių [teritorijų, pastatų, kompleksų] ir įrenginių formavimas. Rekreacinės architektūros tikslas – sukurti optimalią [patogią, gražią ir įgyvendinamą] aplinką visoms rekreacijos rūšims ir formoms. Rekreacinė architektūra labai priklauso nuo rekreacinių išteklių, kurių tarpe respektuojami gamtiniai. Rekreacinės architektūros sąsaja su gamta yra ne vien funkcinė, bet ir kompozicinė, estetinė. [V.Stauskas, 1973; 1976; 2013]; Recreational architecture http://www.britannica.com/…/architec…/31804/Funerary-art
Rekreacinės architektūros vertinimas – konceptualus ir kontekstualus aplinkos, formos ir funkcijos santykis. Svarbiausiu kriterijumi laikytinas aplinkos paisymas – tinkamas gamtinių išteklių naudojimas bei urbanistinio konteksto, taip pat ir kultūros paveldo respektavimas. [J.Tutlytė, 2000]. Tuo pagrindu parengti konkurso dokumentai bei priimami darbai, kaip nominantai. Visada yra galimybė tobulinti, tai jei bus tęsiama, atviri pasiūlymams.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis].
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje gal nežymiai ir kito bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos [toliau LAS] Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas [toliau A. Zavišos fondas], konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 28 d. 18:00 val. Konkurso sąlygos ir dalyvio anketa https://forms.gle/Urn7Tm7dftSm7eLbA
„Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija: Architektas Saulius Mikštas [LAS deleguotas]; Architektė Gerda Antanaitytė [A. Zavišos fondo deleguota]; Architektas Kęstutis Mikšys [2004 m. konkurso laureatas]; Architektas Rolandas Liola [2006 m. konkurso laureatas]; Architektė Gustė Kančaitė [2016 m. konkurso laureatė].
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas A.Zavišos fondo renginio metu.
Tradicinio renginio šių metų tema – RECEPTAS. Kuršių nerija
Simbolis ℞ žymi lotyniško žodžio „receptas“ santrumpą, kurio tiesioginė reikšmė – „priimk“. Šiuo simboliu žymima suderintų ingredientų formulės pradžia, skirta sveikatai gerinti. Anot tematinės idėjos autorės, architektės Gerdos Antanaitytės, „Mus supanti aplinka turi esminę rolę formuojant žmogaus emocinę ir fizinę būseną. Ji gydo, ramina, padeda susikaupti. Arba atvirkščiai – kelia nerimą, slegia, klaidina. Kuršių nerija yra vieta, turinti stiprų poveikį žmogaus jausenai. Dažniausiai nuskambantys empiriniai vietos pajautimo būdvardžiai – jauku, sava, magiška, žalia. Tačiau ar įmanoma emocinę būseną, vietos pajautą distiliuoti ir išskirti atskirus jos komponentus?
Šiais metais kviečiame tirti Kuršių nerijos sudėtį – pasinaudojant moksliniais, architektūriniais ir filosofiniais įrankiais. Vėjo stipris ir juo atnešamos užmirštos žvejų istorijos, smėlio frakcija ir juo uždengti kaimai, pajūrio miško garsai, ne vieną šimtmetį įkvepiantys kūrybai. Iš ko susideda Kuršių nerija ir kodėl ji priima, gydo, svaigina, pripildo plaučius deguonies ir priverčia vėl čia sugrįžti?“
Dėl ekstremalios ir nepastovios COVID-19 situacijos, renginio programoje numatytos skirtingos formos:
- Rugsėjo 4-5 dienomis architektų [ir ne tik] susitikimai Nidoje [pagal galimybes ir SAM rekomendacijas];
- Nuo rugsėjo 8 dienos architektų [ir ne tik] video pranešimai internetinėje erdvėje. Zavišos fondo socialiniame tinkle Facebook; YouTube https://bit.ly/30N3A7f
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas/ ir www.architektusajunga.lt
Renginio organizatoriai ir partneriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; „PAROC“.
