Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kodėl apie interjerą reikia galvoti dar statybų pradžioje?
• Galutinė kokybė priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo meistrų.
• Nuo grindų iki apšvietimo: kaip išsirinkti teisingai?

Sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas neabejotinai atneša pokyčių į namų bei kitų patalpų, kuriose praleidžiame daug laiko, interjerą – tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar tampa įprasta. Svarbesnis vaidmuo tenka tekstūrai ir drąsesniems spalvų akcentams, o namams valdyti vis labiau pasitelkiamos išmaniosios technologijos, atspindinčios kitokią kasdienybę ir sąmoningą požiūrį į aplinką.

Interjero sprendimų sėkmė šiandien priklauso ne tik nuo gražių detalių, bet ir nuo išmintingo planavimo, „Statyba ir architektūra“ organizuotame vebinare „Vidaus apdaila: praktiniai patarimai“ teigė interjero dizainerė, studijos „J-architects“ atstovė Jurgita Ambraškaitė: „Žiūrint į paprastą brėžinį, tarsi viskas tvarkoje, bet labai svarbu atsižvelgti į pastato orientaciją, išdėstymą, smulkmenas, kurių nematai žiūrėdamas tik planą. Būtina žiūrėti į vietą, objektą, įsijausti į aplinką“.

Pasak dizainerės, šiuolaikiniai gyventojai vis dažniau atsisako apsikrauti nereikalingais daiktais, o tai leidžia geriau suplanuoti gyvenamąsias zonas, paliekama erdvės judėti. Vis dėlto J. Ambraškaitė primena, kad planuojant erdves reikėtų atsižvelgti ir į skirtingų šeimos narių poreikius. 

„Dažnai bendrosioms erdvėms skiriame 30–40 proc. būsto ploto, o vaikams – tik mažą kambarėlį. Tačiau jie, kartu su senjorais, namuose praleidžia daugiau laiko – jiems reikia erdvės žaisti, svajoti, kurti. Neuždarykime jų 10 kv. m ploto kambariukuose“, – pataria interjero dizainerė.

Lygiai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į funkcinius dalykus. Pavyzdžiui, nerekomenduojama įrengti virtuvės salos su kaitlente viduryje – tai gali būti pavojinga, jei aplink laksto vaikai. „Namų erdvės turi būti suplanuotos pagal tai, kas juose gyvens, o prie besikeičiančios kasdienybės prisitaikyti padeda transformuojami baldai“, – priduria J. Ambraškaitė.

Anot jos, interjero sprendimus geriausia įtraukti dar statybų pradžioje, tuomet galima koreguoti projektą pagal interjero dizaino poreikius. Vienas populiaresnių sprendimų – pratęsti virtuvės stalviršį sulyginant jį su palange, taip funkcionaliai išnaudojant kiekvieną papildomą centimetrą.

Be funkcionalumo J. Ambraškaitė ragina nebijoti žaismingumo – bandyti naujas medžiagas, tekstūras ar spalvas: „Galima kurti dramą, prabangą ir įvairovę, pavyzdžiui, medžio raštai gali atspindėti mūsų tautosaką“.

Kviečiame žiūrėti visą vebinarą ir diskusiją:

Susikalbėti turi ir meistrai

Statybinių medžiagų gamintojos „Knauf“ rinkos plėtros vadovė Vilda Bojarūnė teigia, kad jei morališkai atsibodusius baldus galima pakeisti kitais, gyventojai įprastai nėra linkę koreguoti konstrukcijų.

„Įrengtuose namuose dažniausiai erzina įvairūs trūkiai ir deformacijos, gadinantys mūsų sukurtą estetinį vaizdą. Trūkiai atsiranda, nes naujai pastatytas namas yra „gyvas“, „vaikšto“, vyksta deformacijos, kol statinys stabilizuojasi. Trūkių tvarkymas – vienas nepageidaujamų veiksnių, nes vėl lendama į remontą, „purvą“, iš kurio esame ką tik išėję“, – sako V. Bojarūnė.

Bendrovė stebi tendenciją, kad namų savininkai yra labiau linkę patys rūpintis bei prižiūrėti atliekamus statybos darbus, todėl „Knauf“ yra išleidęs sausos statybos taisykles. 

„Pagrindinės klaidos montuojant karkasą įvyksta, kai turime labai aukštas sienas. Montuojant profilius, juos ilginant, daromos tam tikros klaidos, kurios veikia bendrą konstrukcijų stabilumą, dėl ko ateityje gali atsirasti matomi trūkiai“, – teigia V. Bojarūnė.

Problemų gali atsirasti ir dėl elementaraus komunikacijos trūkumo tarp meistrų, kai gipso kartono montuotojai sumontuoja plokštes, o kiti meistrai, pavyzdžiui, santechnikai, per jas praveda vamzdyną.

„Santechnikas išsipjauna skylę ten, kur jam reikia. Dėl to profiliai tampa per daug išpjauti, liauni, atsiranda trūkiai. Dažnai užsakovas sako, kad buvo blogos medžiagos ar blogi meistrai, tačiau greičiausiai – nei tas, nei tas, tiesiog nesusikalbėjimas, dėl ko turime nekokybiškas sienas“, – pasakoja įmonės atstovė.

Kaip išsirinkti kokybiškus dažus?

Neabejotinai vienas svarbiausių ir matomiausių interjero apdailos aspektų – spalvos. UAB „DAW Lietuva“ technologas Marius Kiudulas pataria, į ką dažniausiai kreipiamas dėmesys renkantis dažus:

• Atsparumas valymui;
• Neutralus kvapas;
• Ekologiškumas;
• Baltumo laipsnis;
• Kainos ir kokybės santykis.

Kokybiški dažai visuomet turės daugiau rišiklio ir pigmentų, sako M. Kiudulas. Prastesnės kokybės dažuose paprastai taupoma būtent šių komponentų sąskaita, o tai daro neigiamą įtaką dažų savybėms – dengiamumui, sklidumui. Taip pat, pažymi jis, didesnis rišiklio kiekis gali reikšti aukštesnį dažų blizgesio laipsnį.

„Jei reikia, kad paviršius būtų atsparus plovimui ir apkrovoms, rekomenduojama rinktis blizgių arba pusiau blizgių dažų dangas, kurios yra tankios, todėl ant jų nusėda mažiau nešvarumų, o paviršiai valomi daug lengviau. Žmonės nori matinių dažų, bet tuo pačiu, kad ir gerai valytųsi. Tai kompromisas, kuris ne visuomet pavyks“, – atkreipia dėmesį technologas.

Anot jo, kartais dažant siekiama išgauti ypač lygius paviršius, tačiau tai – brangiai kainuojantis procesas, kurio nauda ne visuomet pamatuota, jei sienos būna prastai apšviestos ar gausiai apstatytos baldais.

Vienas apšvietimas – daug nuotaikų

UAB „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza pasakoja, kad gyvenamosiose patalpose dažniausiai vyrauja šilti šviesos atspalviai, o biuruose ar visuomeniniuose pastatuose – šaltesnis spektras. Šiuolaikinės technologijos leidžia turėti ir kintamo spektro spalvą, kurią galima koreguoti pagal situaciją.

Renkantis apšvietimą, pasak jo, svarbiausi trys glaudžiai vienas su kitų susiję aspektai: šviestuvų charakteristika, šviestuvų išdėstymas ir akinimas.

„Projektuotojų pateikto norimo išdėstymo dažniausiai nekeičiame, tiesiog parenkame atitinkamus šviestuvus, optiką ir taip pasiekiame rezultatą. Vis dėlto kartais siūlome pakeisti išdėstymą, kad nereikėtų brangesnių sprendimų norint pasiekti tą patį rezultatą“, – sako A. Kleiza.

Sukurti norimą apšvietimą šiandien leidžia šiuolaikinės išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos, tad vienoje patalpoje galima turėti net kelias šviesos atmosferas ar funkcijas.

„Dabar mūsų interjeruose yra labai daug įvairaus tipo šviestuvų, tuomet tampa reikalingi jungikliai, reguliatoriai, kurie gali būti nepatogūs bei negražūs. Dabartinės technologijos leidžia visus jungiklius pakeisti į vieną ir visą apšvietimą valdyti scenarijais“, – teigia „Think Light“ direktorius.

Vis dėlto apšvietimo valdymo sistemų ir gamintojų yra įvairių, todėl gali skirtis naudojamos technologijos. „Svarbu, kad interjero projektuotojai apie tai kalbėtų su vartotojais, nes dažnai ši informacija prapuola ir galutiniai vartotojai apie tai net nesužino“, – priduria jis.

Ar medinės grindys tinka visur?

Medinės grindys dėl savo estetikos ir ilgaamžiškumo išlieka populiariausiu grindų pasirinkimu namų interjere. UAB „Medžio apdaila“ direktorius Andrius Jasiulionis, pastebi, kad nors įprasta manyti, jog medines grindis gali būti rizikinga įsirengti ant šildomo ar šaldomo pagrindo, šiuolaikinės daugiasluoksnės įvairių tipų grindys tam puikiai tinka.

„Jei anksčiau buvo apribojimas parketą naudoti tik su vandeninio šildymo sistemomis, tai dabar jau atsiranda pritaikymų ir elektriniam, ir infraraudonųjų spindulių šildymui. Svarbu, kad pagrindo paviršiaus temperatūra neviršytų 27 laipsnius“, – pabrėžia A. Jasiulionis.

Kitas dažnai užduodamų klausimų – ar galima medines grindis įrengti virtuvėje bei vonios kambaryje? 

„Tikrai ne visi drįsta tai daryti, tačiau mūsų tiekėjai turi reikiamus sprendimus. Yra tik kelios rekomendacijos, ko reikėtų vengti, pavyzdžiui, ilgam palikti stovintį vandenį. Nuvalius atsiradusį vandenį, jokių problemų neturėtų būti. Vėdinimas – irgi labai svarbus“, – sako įmonės direktorius.

Taip pat jis pataria vonioje parketą įrengti tepant klijus ant visos jos plokštumos – tuomet net gausesnis kiekis vandens neturėtų kelti grėsmės, nes klijai veiks kaip apsauginis sluoksnis. 

Siekiant apsaugoti medines grindis nuo smulkių pažeidimų, jis rekomenduoja paprastas ir pigias priemones – po visų baldų kojelėmis priklijuoti padukus, prie lauko durų patiesti kilimus smėliui ir drėgmei surinkti.

„Net ir atsiradę įbrėžimai žmones dažniausiai išgąsdina vizualiai, tačiau jų nereikia pulti taisyti – dėl elastingų padengimų realus atnaujinimas reikalingas tik po 10–20 metų“, – pabrėžia A. Jasiulionis.

Straipsnis parengtas pagal 2025 m. gegužės 16-ąją vykusį tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Nuo ko priklauso pastatų energinis naudingumas Lietuvoje?“. Vebinaro metu pranešimus skaitė „J-architects“ įkūrėja, architektė Jurgita Ambraškaitė, „Knauf“ rinkos plėtros vadovė Vilda Bojarūnė, UAB „DAW Lietuva“ technologas Marius Kiudulas, „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza ir UAB „Medžio apdaila“ vadovas Andrius Jasiulionis.