XIX amžiaus pabaigoje Gedimino prospekte iškilęs eklektikos stiliaus gyvenamasis namas, kurį neatpažįstamai pakeitė keliskart atlikti kapitaliniai remontai, tapo jaukiu viešbučiu „15th Avenue“. Šios miesto dalies gyventojai pastatą puikiai žino – jame ilgą laiką darbavosi Naujamiesčio seniūnijos darbuotojai.

Istoriją mena tik autentiškos durys

Pagrindinėje sostinės gatvėje 15 numeriu pažymėtas pastatas, kur įrengtas šeimai priklausantis viešbutis „15th Avenue“, yra paveldo objektas, tik neįtrauktas į kultūros vertybių registrą. Trijų aukštų statinio su rūsiu pamatai – lauko riedulių su plytų priemaiša, sienos – pilnavidurių molio plytų, perdangos medinės, vietomis – gelžbetonio, stogas dengtas skarda. Pertvaros antro aukšto patalpose daugiausia gipskartonio, išlikusios kelios medinių konstrukcijų tinkuotos pertvaros, kurios dėl prastos būklės taip pat buvo paslėptos po gipso kartono plokštėmis.

Vienintelė ikonografinė medžiaga, kuria galėjo remtis kapitalinio remonto projekto autorė architektė Giedrė Teresėlė Dindienė, buvo išlikusi 1948 metų pokarinė techninė inventorizacijos byla, kurioje matomas patalpų planas, krosnių ir durų angų išdėstymas. Autentiškų durų, grindų, krosnių patalpose neišliko. Mūsų dienas pasiekė vienos dviejų varčių įsprūdinės durys antrame aukšte. Istoriją taip pat mena pastato išorinio konstruktyvo kontūras ir viduje esanti konstruktyvinė bei laiptinės erdvės sienos.

Kapitalinio remonto metu ketinta pakeisti grindis (patalpose buvo paklotos laminato plokštės, kai kur – parketas), užtaisyti plyšius sąramose ir sienose, atsiradusius pirmo aukšto sienose praplatinus angas ir sumontavus metalo sąramas, sutvarkyti inžinerinius tinklus, pakeisti laiptų pakopų dangą, turėklus. Vis dėlto atsirado ir iš anksto nesuplanuotų darbų.

G. T. Dindienės žodžiais, sėkmingam projekto įgyvendinimui ypač svarbi buvo suburta kompetentinga komanda – statytojai, konstruktoriai, inžinieriai, interjero architektai: „Diskusijose gimdavo sprendimai. Problemų būta nemažai. Reikėjo patalpas suplanuoti ir pritaikyti laikinam apgyvendinimui, atitikti specifinius viešbučiui keliamus reikalavimus. O tai susiję su daug aspektų: funkcionalumu, inžinerinėmis, saugos, ryšių, priešgaisrinėmis sistemomis ir kita.“

Kadangi pirmame ir trečiame pastato aukštuose iki šiol likusios administracinės bei komercinės patalpos, reikėjo suburti į pasitarimus ir tuos žmones, kurie čia dirba. Ruošiantis pastato Gedimino prospekte teritorijos sutvarkymo darbams, projektuotojai bendravo su pastato bendraturčiais, darbuotojais, ieškojo kompromisų, kaip turėtų pasikeisti aplinka, rūpinosi, kad sprendimai neprieštarautų Saugomų teritorijų įstatymui (teritorija įtraukta į Saugomų teritorijų registrą).

Viešbučio kambariai – vietoj kabinetų

Antrame aukšte, kuriame ir įrengtas nedidelis viešbutis, būta ne vieno kapitalinio remonto. Nekart keistas patalpų suplanavimas, pertvarkyti inžineriniai tinklai, sustiprintos kai kurios konstrukcijos, pakeisti langai, durys, grindų danga, tinkas. XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje pirmame pastato aukšte įsikūrus konditerijos parduotuvei „Svajonė“, iš Gedimino prospekto panaikintas įėjimas į pagrindinę laiptinę, vedusią į antrą ir trečią aukštus. Šiuose tuo pat metu įrengtos administracinės patalpos.

[su_quote cite=”Giedrė Teresėlė DINDIENĖ”]Sėkmingam projekto įgyvendinimui ypač svarbi buvo suburta kompetentinga komanda – statytojai, konstruktoriai, inžinieriai, interjero architektai.[/su_quote]

Pirmame aukšte ir šiuo metu veikia kavinė, trečiame – administracinės patalpos. Užsakovų norui įkurti nedidelį viešbutį patalpų planas – ilgas koridorius su abipus išsidėsčiusiais erdviais kabinetais – buvo ypač parankus, tad didelio vidaus erdvių perplanavimo neprireikė. Buvo pakeistos tik durų angų vietos, o naujos kambarių pertvaros sumontuotos iš gipso kartono plokščių. Kokybiškai akustikai užtikrinti papildomai panaudota garsą izoliuojanti medžiaga. Laikomųjų sienų tinklas nepakito. Užbaigus kapitalinio remonto darbus bendrojo naudojimo patalpų ir kambarių grindys – plaukiojančios konstrukcijos, įrengtos ant garsą izoliuojančios specialios kietos mineralinės vatos plokštės.

Atliekant kapitalinio remonto darbus vertingų dekoro ar kitų elementų nerasta. Fasadas taip pat neremontuotas, pakeistos tik įėjimo durys ir atstatyta pagrindinė lauko laiptinė. Paaiškėjus, kad laiptinės konstrukcijos nebeatitinka saugumo reikalavimų, jos taip pat papildomai sustiprintos. Šiuo metu iš atstatytos pagrindinės laiptinės, esančios kiemo pusėje, patenkama tik į viešbutį. Į trečią aukštą įeiti galima pro atskirą įėjimą.

Pagrindinės problemos, kurias projektuotojams prireikė išspręsti – papildomas medinių perdangų konstrukcijų sustiprinimas. Jos vietomis buvo avarinės būklės. Taip pat teko papildomai įrengti sanitarinius mazgus.

Aplinka inspiravo interjero sprendinius

Pastatas – paprasto stačiakampio plano, koridorinės sistemos, viešbučio kambariai išdėstyti abipus koridoriaus, laiptinė – centrinėje pastato dalyje. Kadangi patalpos iki šiol nebuvo skirtos svečiams priimti, jos skirtingos, tad ir dviejų vienodų viešbučio kambarių nėra.

Užlipus laiptais, kurie užkloti stilinga vienodo dydžio baltais ir juodais langeliais sudalyta grindų danga, išsyk patenkama į registratūrą. Ji – centrinė patalpų išdėstymo ašis, abipus jos – koridoriai, vedantys į viešbučio kambarius. Greta registratūros – nedidelė virtuvėlė ir pusryčių zona viešbučio svečiams. Registratūros aplinka solidi, įspūdį sustiprina griežtų formų juodos spalvos baldai ir šachmatinė kiliminė grindų danga. Virtuvėlėje ir koridoriuje pasirinkta sodri tamsiai mėlyna sienų spalva. Šių patalpų akcentu tapo juodos ir baltos spalvų derinys – grindų plytelės, baltos lubos, juodi arba natūralaus medžio spalvos baldai.

Visai greta viešbučio – Gedimino pilis, Valdovų rūmai, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, tad interjero projektą parengusi architektė Arūnė Bitinaitienė laikėsi nuostatos interjere atspindėti šios miestui svarbios gatvės aurą, išlaikyti tęstinumą tarp pastato vidaus ir to, kas matyti pro viešbučio langus. Pastato eksterjere gausu lipdinių, o tai interjero architektei taip pat buvo svarbu siekiant vizualinio pastato vientisumo. Kuriant prabangos įspūdį panaudotas tamsesnis, iškilmingesnis koloritas, visi viešbučio baldai – natūralios medienos lukšto, pagaminti specialiai šiam viešbučiui.

Užsakovai pageidavo, kad kambariuose būtų įrengtos lovos, lengvai transformuojamos iš viengulių į dvigules. Kiliminė danga koridoriuje ir kambariuose – skirtingo kolorito ir rašto. Tokiu būdu sukurta skirtinga nuotaika: koridoriuje – žaismingesnė ir išraiškingesnė, kambariuose – ramesnė, neblaškanti. Juose kiliminė danga vienspalvė, šviesių spalvų.

Dekoruojant patalpas atsirado keletas sendintų interjero detalių: senovinių gatvės žibintų, tarsi iš gatvės atkeliavusių pamestų žmonių daiktų – senovinių skrybėlių, akinių be kojelių, kišeninių laikrodžių. Laiptinės nišose, virtuvėlėje ir netgi kambariuose svečius pasitinka įvairiausias įžymybes įkūnijančių gyvūnų paveikslai. Jie atkeliavo iš knygos „Famous Faces“, kurią sukūrė agentūra „Takkoda“.

Kadangi dėl riboto pastato ploto nebuvo galima įrengti aukštesnės kategorijos viešbučio, pagrindinis užsakovų noras ir prašymas buvo žvaigždučių stygių kompensuoti patraukliais ir nestandartiniais interjero sprendimais.

Inžinerines sistemas pridengė meno kūriniai

Bendram patalpų apšvietimui naudoti įleidžiami šviestuvai, prie lovų kambariuose įrengti sieniniai šviestuvai. Pakabinami šviestuvai naudoti tik registratūroje, pusryčių kambaryje, tambūre.

Akustikos sprendimai ypač svarbūs kambariuose, koridoriuose, laiptinėje. Gerinant garso izoliaciją panaudota garsą sugerianti kiliminė danga, o visos kambarių durys į koridorių atitinka garso izoliacijos standartus, keliamus viešbučiams.

Patalpose naujai įrengta rekuperacijos sistema. Teko rasti sprendimą, kaip koridoriuje paslėpti visus įrenginius ir begalę sklendžių, kurios yra nuolat naudojamos, todėl turi būti lengvai prieinamos. Rasta išeitis – koridoriaus lubos dekoruotos linksmais piešiniais–durelėmis.