Neformalios architektūrinės edukacijos ir kultūros reiškiniu tituluojamas studentų idėjų konkursas, arba kitaip – SIKON, šiemet iš Lietuvos kurortų Neries upe grįžta į Vilnių. SIKON šiuokart kalbės apie Miesto Upę, o tiksliau – apie Vilniaus po truputį prisijaukinamą Nerį.
Nuo 1983 metų jau 29 kartą vyksiantis renginys, savotiška studentų vasaros stovykla pastaraisiais metais beveik virtusios SIKON kūrybinės dirbtuvės sugrįžti į Vilnių turėjo svarų motyvą: organizatoriai įžvelgė prasmę prisidėti įtraukiant žmones į miesto gyvavimo ir formavimo klausimų kėlimo, o taip pat ir sprendimo problematiką, parodyti, kaip galima ir kaip įdomu dalyvauti miesto veido, jo dalių ir elementų kūrimo procesuose. Tuo pačiu tai proga supažindinti ir studentus su jų studijų miestu, o kai kam – bent jau savos valstybės sostine.
Renginio organizatoriai – iš, ko gero, pailsusio Architektūros studentų klubo (jis rengė SIKON nuo 2001 metų) šį darbą perėmusi idėjiškai susibūrusi architektūros studentų grupė, kuriai padeda VGTU Architektūros fakulteto studentų atstovybė, – pabrėžia, kad renginys nebus uždarytas salėse ar auditorijose. Bus keliaujama į ekskursijas ir keliones po miestą, ieškoma sprendimų ir atsakymų, kaip galbūt iki šiol nebuvo įprasta elgtis SIKON metu.
Šiųmečio SIKON tyrimo objektas – upė, jos identiteto, santykio su aplinka paieškos. „Mieste esantys vandens telkiniai ir su jais susijusios problemos kasmet susilaukia prieštaringų visuomenės vertinimų, nuomonių ir įvairių diskusijų. Ar galime šiuos disputus paversti rezultatyviu dialogu, nustatydami aiškius upės vertinimo kriterijus? Ar galime atsakyti į klausimus – kaip turi atrodyti upė mieste? Ar upė gamtinėje, kaimo aplinkoje turi skirtis nuo miesto upės? Kam ir kaip upė mieste naudinga, naudojama, eksploatuojama? Ką ji reiškia miestui? Ar miestas, išaugęs prie upės, gali gyvuoti be jos?“ – tai klausimai, kuriuos atsakyti bus prašoma SIKON dalyvių. Taip tikimasi išpildyti šiųmečio renginio tikslą – atrasti upės mieste idėją, rasti kūrybiškus ir orginalius sprendimus naudojantis upe kaip pagrindine miesto arterija, galinčia suteikti miestui daugiau gyvybės ir prasmės.
„Kūrybinių dirbtuvių dalyviai ieškos savojo būdo upei mieste išreikšti bei panaudoti, parodys, kiek ir kokių veidų ji gali bei turėtų turėti, sukurs savąją Miesto Upę“, – planuoja renginio, kuris visada buvo vertinamas kaip skatinantis studentus ištrūkti iš akademinių rėmų, plėsti akiratį, išmokti, išgirsti ir pajausti galbūt dar nepažintus dalykus, organizatoriai.
SIKON vyks birželio 30 – liepos 2 dienomis VGTU „LinkMenų fabrike“ (Linkmenų g. 28).
PRELIMINARI PROGRAMA
Pirmąją dieną (birželio 30 d., penktadienį) architektūros studentai, Lietuvos ir užsienio architektai bei savo miestui neabejingi, susidraugauti su upe norintys vilniečiai bus kviečiami į ekskursiją palei Neries upę. Maršrute numatyti tiksliniai sustojimai – paskaitomis bus gilinamasi į miesto ir upės santykio temą, vyks diskusijos su garsiausiais šalies architektais bei menininkais.
Antrąją dieną (liepos 1 d., šeštadienį) suplanuotas svarbiausias SIKON renginys –architektūros dirbtuvės VGTU „LinkMenų fabrike“, kuriose architektūros studentai iš visų „architektūrinių“ universitetų (KTU, VDA, VGTU) bus prašomi atsakyti į temą „Miesto upė“. Arba – užduoti dar daugiau klausimų.
Trečiąją, paskutinę, dieną (liepos 2 d., sekmadienį) ten pat, VGTU „LinkMenų fabrike“, vyks darbų pristatymai (šiemet ypatingas dėmesys skiriamas IDĖJAI, todėl šių metų logotipe išskiriama I raidė), komisijos įvertinimų paskelbimas bei apdovanojimai.
[su_box title=”SIKON – laiko įtakos” style=”soft” box_color=”#eeeeee” title_color=”#000000″ radius=”0″ class=”dotdotdot”]
Architektūros studentų idėjų konkurso SIKON raidą galima išskirstyti į keturis etapus.
Pirmajam etapui (1983–1989 metais) būdingas gausus užsienio architektūros studentų dalyvavimas, aukštos kokybės, išliekamąją vertę turintys konkurso darbai, atsakingas požiūris į konkurso archyvavimą, organizavimo perdavimą.
1990–1992 metais konkursas neįvyko dėl pokyčių valstybėje ir universitete.
Antrame etape (1993–2000 metais) kartu su konkursu pradėtos organizuoti viešos Architektų dienų akcijos („Archkolonija“, „Į pažadėtąją žemę“). Šiuo laikotarpiu SIKON temos sietos su esama aplinka, todėl darbai išsiskiria kontekstualumu. Dėl neperduoto organizavimo 1997–2000 metais įvyko antroji konkurso krizė.
Trečiame etape (2001–2005 metais) pradėta kūrybinių dirbtuvių, trunkančių 24 valandas, tradicija. Architektūros studentai darbuose siekė išreikšti individualią nuomonę, kritinį požiūrį į to meto architektūros problemas. Konkursiniams darbams būdingas simbolistinis vaizdavimas.
Ketvirtas raidos etapas siejamas su išvykstamųjų dirbtuvių organizavimu nuo 2006 metų. Šiomis dirbtuvėmis siekta sukurti meninį ir kultūrinį įvykį, kuris galėtų atkreipti dėmesį į apleistus, tačiau vertingus architektūros objektus ar viešąsias miestų erdves, taip pat paskatintų bendruomenes imtis iniciatyvos sprendžiant apleistų erdvių problemas.
Ištrauka iš Mariaus Bliujaus magistro darbo „Studentų idėjų konkursas (SIKON 1983–2013). Kultūros ir neformalios architektūrinės edukacijos reiškinys“.
[/su_box]
Pagrindiniai rėmėjai
Rėmėjai
Informaciniai rėmėjai
