Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas, skelbia BNS. Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.
Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, siekiama, kad būtų galima komerciniais pagrindais išpirkti kai kuriuos žemės sklypus dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.
„Mes galėtumėm juos jau įsigyti, pradėti projektavimo darbus. Yra konkretūs identifikuoti objektai, tuneliai automobiliams, viadukai, kurių statybų trukmė yra ilgesnė ir tai leistų mums su projektu judėti sparčiau“, – pasitarime sakė ministras.
Pasak ministerijos, sklypų, kuriuos sutiks parduoti jų savininkai, pirkimo procedūras atliks ministro sudaryta komisija, į kurią bus įtraukti Nacionalinės žemės tarnybos atstovai. Jie bus būtų perkami atsižvelgiant į rinkos vertę, atlikus individualų vertinimą. Tačiau nepavykus susiderėti dėl kainos, vėliau sklypai būtų paimami visuomenės poreikiams.
2020 metais buvo pradėtas rengti specialusis plano projektas parenkant „Rail Baltica“ alternatyvas Kauno geležinkelių mazge.
Planuojama, kad projektas Vyriausybei bus pateiktas 2023 metų trečiąjį ketvirtį, tačiau, anot ministerijos, šiuo metu yra identifikuotos konkrečios teritorijos, todėl norima spartinti projekto įgyvendinimą ir kuo greičiau pradėti statybas.
Ministerija ketina valstybės nuosavybėn įsigyti 20 žemės sklypų, kurių bendras plotas – 1,6 ha, ir, prireikus, juose esančius objektus.
BNS
