Blog

Siekiamybė – protingas, bet neišprotėjęs pastatas

Išmanusis pastatas
pixabay.com nuotr.

Pastatas pats savaime netaps išmanusis, jei ne architektūriniai, technologiniai sprendimai, teigia „Vesta Consulting“ direktorius, tvariosios plėtros konsultantas Evaldas Savickis. Tvariuose pastatuose pirmuoju smuiku groja žmogus, prioritetu tampa jo sveikata ir gerovė, o šią kuria išmaniosios technologijos.

Išmanusis pastatas neatsiejamas nuo išmaniojo projektavimo. Išmanieji įrankiai, technologijos – vertingiausios progresyvių inžinierių rankose.Evaldas SAVICKIS

Tvaru nebūtinai brangu

Evaldas Savickis

Evaldas Savickis.

E. Savickis patvirtina – pastatas, nors ir su fotovoltiniais elementais, žaliuoju stogu – nebūtinai tvarus. Tvarumas – holistinis apibrėžimas, apibūdinantis ne tik tai, ką matome vizualiai. Yra trys pagrindiniai tvaraus pastato aspektai: socialinis, aplinkosaugos ir ekonominis. Prioritetais tvariame pastate tampa klimato sąlygos, šiluminis komfortas, vidinė aplinka. Galiausiai kiekvienas pastatas turi būti racionaliai planuojamas ir statomas, kad būtų sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, prieinamas visiems. „Tvarus pastatas – nebūtinai brangus. Svarbu, kokios jame panaudotos technologijos ir sprendiniai. Yra begalė standartų, padedančių įvertinti, kiek pastatas tvarus: koks jo poveikis gamtai, toksiškumas, aplinkos ir vizualinė tarša, triukšmas, sveikata, saugumas, socialinė atsakomybė“, – aiškino tvariosios plėtros konsultantas.

Pasaulyje yra daugiau nei 50 pastatų sertifikavimo sistemų, kai kurios šalys vadovaujasi nacionaliniais standartais (tokį turi ir Lietuva). Labiausiai pasaulyje paplitusios tvarumo sistemos – BREEAM, LEED, WELL. Pastaroji daugiausia dėmesio skiria aplinkai: mikroklimatui, komfortui ir pan.

Išmanumas – ne tik įvaizdžio dalis

Išmaniosios technologijos pastatuose, anot pašnekovo, reikalingos ne tik kaip būdas išsiskirti konkurencinėje kovoje. Į šias technologijas investuojama mažinant pastato eksploatacijos sąnaudas, didinant pastato vertę, kuriant komfortiškesnę darbo aplinką kartai, imliai technologijoms ir neskaičiuojančiai darbo valandų. Neabejojama – technologijų trūkumas ateityje taps rimta kliūtimi pritraukiant kompetentingus darbuotojus. Dar vienas itin svarbus aspektas – klimato kaita. Išmaniosios technologijos prisideda prie jos mažinimo.

E. Savickio žodžiais, išmanusis pastatas neatsiejamas nuo išmaniojo projektavimo. Išmanieji įrankiai, technologijos – vertingiausios progresyvių inžinierių rankose. Tarp išmaniųjų įrankių – 3D modelis, pasitarnaujantis vertinant, kaip žmonės veikiami išmaniųjų sistemų. Pasyvaus dizaino analizė – tokia buvo pasitelkta Rygoje 46 tūkst. kv. m ploto komplekse. Projekto architektai ir vystytojai suko galvas, kokie sprendiniai padėtų pasiekti tikslą, kad pastatas atitiktų komforto sąlygas nenaudojant brangių dvigubų fasadų. Užduotis buvo išanalizuoti, koks išorinis šilumos pritekėjimas į pastatą ir koks bus šildymo bei vėsinimo poreikis pastatą eksploatuojant. Išanalizuoti fasadų sprendiniai, aplinkinių pastatų šešėliavimas, pasyvūs architektūriniai sprendiniai – iš viso daugiau kaip 20 sprendinių.

Apsisaugoti nuo saulės spinduliuotės gali padėti automatiškai reguliuojamos žaliuzės. Didelė dalis biurų tokių dar neturi, nes šis sprendimas palyginti brangus. Kita vertus, sprendiniai ne visuomet tinkamai išanalizuojami, nenumatomas ekonominis ir finansinis efektas. Automatiškai reguliuojamos žaliuzės mažina vėsinimo poreikį, apsaugo nuo saulės spinduliuotės, akinimo. „Jeigu į jas investuojama, būtina šį sprendimą išnaudoti visavertiškai, pirmenybę teikiant akinimo kontrolei“, – komentavo E. Savickis.

Dar vienas įrankis – dinaminis energijos modeliavimas. Ši analizė leidžia palyginti fasado sprendinius, skaidrių atitvarų ploto santykį su neskaidrių, inžinerinių sistemų efektyvumu, galiausiai padėti parinkti efektyviausią sprendimą. Akustinė analizė padeda išsiaiškinti, koks aplinkos triukšmo poveikis žmonėms. Vertinami skirtingi triukšmo lygiai, sprendžiama, kokie galimi fasadų sprendimai.

Apšvietimo įtaka darbingumui

Kalbant apie vidaus mikroklimatą, itin svarbu, kiek į pastatą patenka natūralios šviesos. Dienos šviesos analizė padeda įvertinti, kaip gretimi pastatai šešėliuoja, kaip pastatas veikiamas saulės padėčiai besikeičiant, ar pastato suplanavimas atitinka geriausią praktiką.

Apšvietimo įtaka pastatuose dirbantiems žmonėms labai didelė, juolab kad 90 proc. savo laiko jie praleidžia patalpų viduje. Labai svarbu, kad apšvietimas būtų kuo natūralesnis. Lietuvoje dar nėra populiarus cirkadinis apšvietimas – vidaus apšvietimas, programuojamas atsižvelgiant į natūralius gamtos cirkadinius ritmus.

O štai reguliuojami būvio davikliai biurų pastatuose tampa įprasti. Išmaniojo telefono programėle nesudėtinga susireguliuoti tipinį apšvietimo lygį darbo vietoje. Davikliai identifikuoja konkretų žmogų, sureguliuoja apšvietimą pagal anksčiau nusistatytus parametrus: šviesos srautą ir intensyvumą.

Dar vienas, jau seniai skatinamas sprendimas – vandens nuotėkio aptikimo sistemos. Lietuvoje, jei nesiekiama BREEAM įvertinimo, kol kas šios sistemos naudojamos retai. Nuotėkio aptikimo sistema įprastai sumontuojama ant pagrindinio vandens daviklio į pastatą, prijungiamas prie pastatų valdymo sistemos (BMS), suprojektuojant mažiausią ir didžiausią galimą vandens lygį. Jei pastate vandens srautas didesnis, apie pokyčius informuojami darbuotojai, taip išvengiama didžiulių nuostolių, o užsienio šalyse sykiu taupomas vanduo.

Tvariųjų biurų Varšuvoje, Malmėje darbuotojai, važiuodami į darbą, programėle gali iš anksto užsisakyti darbo vietą, susitikimo kambarį, kavos ar automobilio vietą. „Biuruose galima įdiegti įvairiausių išmaniųjų sprendimų, per mažai dėmesio skiriant išmaniųjų sistemų valdymui. Svarbiausias – programavimas, valdymas, kad vienu metu nebūtų šildoma ir vėsinama ir pan.“, – aiškino tvariosios plėtros konsultantas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 gegužė.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.