„Daugiabučiuose gyvena apie du trečdalius Lietuvos žmonių, didžioji jų dalis – statytuose sovietmečiu. Kai bus atnaujinta masė šių namų, bus galima imtis kito žingsnio ir įgyvendinti kitas priemones, taikant kitokius mechanizmus“, – aiškino V. Serbenta.
Anot specialisto, palyginti su Vokietijos praktika modernizuojant senuosius daugiabučius, Lietuvoje pasigendama kompleksinio požiūrio.
„Didžiausias dėmesys nukreiptas į pačius pastatus – gyventojai atsinaujina, susitvarko savo namą, gal net įsistiklina balkonus pagal vieningą projektą, tačiau kiemai lieka nesutvarkyti – nėra automobilių statymo aikštelių, žaliosios teritorijos apleistos, vaikų žaidimų aikštelės nesutvarkytos. Todėl, be abejo, kitas renovacijos siekis – tvarkyti visą gyvenamąją aplinką“, – teigė BETA direktorius V. Serbenta.
Balkonų konstrukcijos – bendras turtas
Gyvenamųjų namų administratoriai pripažįsta, kad didesnį nerimą kelia balkonų būklė nei estetinis jų vaizdas. Nemaža dalis prieš keliasdešimt metų statytų daugiabučių balkonų yra avarinės arba patenkinamos būklės. Bendrą situaciją apsunkina tai, kad įprastai gyventojai nesutinka imtis būtinų remonto darbų. Kadangi balkonas įvardijamas kaip pagrindinė namo konstrukcija, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, už jo priežiūrą atsako visi namo bendraturčiai – net ir tie daugiabučio gyventojai, kurie balkonų neturi.
Vilniuje yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Nors namų administratoriai skambina pavojaus varpais, patys gyventojai į tai moja ranka ir susirūpina balkonais tik įvykus nelaimei, o jų pasitaiko vis dažniau.
Vilniaus miesto savivaldybė turi planų sudaryti daugiabučių namų fasadų, balkonų remonto darbų paramos fondą. Tačiau kol kas jis nesukurtas, o nuo griūvančių balkonų gyventojus stengiamasi apsaugoti tik balkonus aptraukiant tinklais.
