Nuostata, kad vienas seniausių amatų – pynimas rankomis – netrukus išnyks, nepasitvirtino. Šiandien pynimo technika Lietuvoje iš naujo suklestėjo ir įgavo šiuolaikiškų bruožų. Pynėjai jau seniai nebeapsiriboja lauko ir namų buities pintų daiktų pasiūla, o nusitaiko į šiuolaikiškų namų interjerus. Įmonės „Dyda“ produkcija – rankomis pinti pufai – seną tradiciją sujungia su modernių namų kasdienybe.

Išlaikęs savo prigimtį

Istorikų teigimu, pynimo amatas senas kone kaip pats pasaulis, atsiradęs netgi anksčiau už keramiką. Nepaprasta tai, kad keičiantis amžiams pynimo technika, žaliavos ir konstrukcijos mažai tepakito. Keitėsi vien daiktų formos ir jų paskirtis – pinti dirbiniai iš namų buities persikėlė ir į kitas, gerokai puošnesnes sferas.

Nuo senų laikų lietuviški kaimai didžiavosi savo pynėjais – kiekvienam jų buvo būdingi savi pynimo būdai, raštai ir dirbinių formos. Pintos tvoros, pintinės, vyžos, lopšiai ir kiti buities dirbiniai paženklino kaimo žmogaus kasdienybę. Tačiau pintiems gaminiams nebuvo skirta per ilgai užsibūti skurdžioje lietuviško kaimo aplinkoje – šių gaminių grožį ir praktiškumą įvertino ir aukštuomenė, pintų daiktų, baldų atsirado dvaruose, klebonijose, pasiturinčių miestiečių namuose. Sovietmečiu gana suvienodintas, standartizuotas pynimas su nauja jėga atgijo nepriklausomybės metais – kiekvienas pynėjas ėmė ieškoti savitumo, originalesnių būdų, kaip išskirti savo gaminius tarp gausios pasiūlos.

Šimtaprocentinė ekologija

Lietuvoje daugiausia pinama iš krūminio karklo – nepaprastai greitai augančio, itin seno augalo.

Ši visiškai švari, ekologiška medžiaga – neabejotinai pagrindinis pynimo technikos privalumas. Ne veltui juokaujama, kad pynėjo dirbtuvė – tai ežero ar upės pakrantė, kur šių greitai augančių krūmų galima dažniausiai aptikti. Ekologijos šalininkai, nerimaujantys dėl eikvojamos augalo medžiagos, gali taip pat būti ramūs – karklai auga neįtikėtinai greitai, atželia su didžiule jėga, o kasmet pjaunamos jų šakelės tik sustiprina krūmo šaknų sistemą ir sutankina krūmą.

Daikto ekologiškumą sustiprina ir tai, kad pynimo technikai pakanka vos poros įrankių – peilio ar sodininko žirklių. Nupjautos karklo vytelės surūšiuojamos ir surišamos į ryšulėlius. Naujausias galimybes siūlančioms technologijoms čia beveik nėra ką veikti, nes ir šiandien galioja nuostata, kad geras pynėjas nenaudoja jokių pagalbinių priemonių, o vyteles renkasi intuityviai, „iš akies“. Šiandien, rankų darbo ir natūralumo tendencijai vis augant, toks požiūris ypač priimtinas. Kiekvienas rankomis sukurtas gaminys vertinamas dėl unikalumo, o į nesimetrišką formą netgi žiūrima kaip į privalumą, įrodantį autentišką kūrėjo darbą.

Santūriai lietuviški ir funkcionalūs

Lietuviški pinti gaminiai, kaip ir daugelis kitų lietuvių etnografinių dirbinių, – santūrūs, ramių raštų, daugiausia kuriami iš nedažytų natūralių vytelių. Išpopuliarėjus senovinei ar dirbtinai pasendintai daikto išvaizdai, pynėjai nusprendė neatsilikti nuo mados – senumo išvaizdą dirbiniui suteikia pynimui panaudodami nenužievintas vyteles.

Šiuolaikiniai pinti daiktai jau senokai išsiveržė iš pagalbinių buities rakandų, paprastai pintinių, ribų. Ypač populiarūs tapo pinti baldai – jie lengvi, estetiški, tinkami ir kiemui, terasai, ir namų vidui. Pintas baldas iki šiol daugiausia tebeturi praktinę paskirtį, tačiau kartais gali beveik atstoti meno kūrinį.

Pasibeldus ekologijos, saikingo vartojimo tendencijai, daugelis baldų kūrėjų atsigręžė į daikto daugiafunkciškumą. Įmonės „Dyda“ siūlomi iš karklų vytelių pinti pufai, ant kurių patogu atsisėsti, panorėjus gali būti naudojami ir kaip daiktadėžės arba katino guolis. Baldas patenkina lūkesčius naudojamas pagal bet kurią paskirtį, nes yra pagamintas iš visiškai natūralių, ekologiškų medžiagų: formai panaudojamos ekologiškame ūkyje auginamų karklų vytelės, dugnui – natūralus ąžuolas, karvės oda.

„Dyda“ vertina gaminio ekologiją, rankų darbą, draugiškumą aplinkai ir ilgai išliekančią daikto vertę, todėl nesiorientuoja į greitą, masinę gamybą. Įmonė siūlo dviejų natūralių, šviesios ir tamsios, spalvų pufų, kuriuos prižada pagaminti per mėnesį. Dar vienas sąmoningas lietuvių įmonės tikslas – pasiūlyti kuo daugiau darbo vietų žmonėms su negalia.

RĖMĖJO TURINYS